Dėl prieš šimtmetį įvykusio Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos turime dėkoti tiek sukilimo dalyvių drąsai, tiek Lietuvos valstybės kūrėjų, tiksliai įvertinusių geopolitinę situaciją, įžvalgumui, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Sekmadienį vykusiame iškilmingame renginyje, skirtame paminėti krašto prisijungimo prie Lietuvos šimtmetį ir pagerbti Klaipėdos sukilimo dalyvius, jis pabrėžė, kad šiandien taip pagerbiami vyrai ir moterys, „kurie prieš šimtą metų kilo į kovą už savo tėvynės ateitį ir jos gerovę“.
„Su širdyse degančia meilę Lietuvai, tėvynei, ką simbolizuoja šis paminklas, jie drąsiai žengė pirmyn, siekdami Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienovės. Ne tik patyrę kariai, bet ir šauliai, studentai, taip pat – vietos gyventojai, ryžosi įgyvendinti seną svajonę – atverti Lietuvai vartus į jūrą, vartus į Pasaulį“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak prezidento, ne visiems buvo lemta grįžti į namus, bet ir aukodami savo gyvybę „šie Lietuvos karžygiai priartino istorinės reikšmės susijungimą – istorinį įvykį, be kurio šiandien negalėtumėme įsivaizduoti modernios Lietuvos valstybės“.
„Lemiamu tapo sukilimo dalyvių įkarštis siekti užsibrėžto tikslo, kaip ir jų tikėjimas pergale. Ne mažiau svarbus buvo įžvalgumas Lietuvos valstybės kūrėjų, kurie visiškai tiksliai įvertino to meto geopolitinę situaciją, priėmė savalaikį sprendimą ir ėmė drąsiai veikti, kad apsaugotų nacionalinius interesus“, – ceremonijoje kalbėjo jis.
Ne mažiau svarbus buvo įžvalgumas Lietuvos valstybės kūrėjų, kurie visiškai tiksliai įvertino to meto geopolitinę situaciją, priėmė savalaikį sprendimą ir ėmė drąsiai veikti
G. Nausėdos teigimu, šiandien galime didžiuotis, kad esame tokių „drąsių ir išmintingų žmonių palikuonys bei įpėdiniai“.
„Tačiau geriausias jų vizijos ir veiklos įvertinimas – tai, kad mūsų šalis tvirtai susieta su Baltijos jūros toliais, o kartu – ir su plačiuoju pasauliu. Džiaugiuosi, kad šiandien Klaipėda ir jos kraštas stovi ant tvirtų, kad ir permainingų, istorinių pamatų, turi aiškią perspektyvą. Svarbiausia – turi tą savitumą, kuris žavi Lietuvos žmones. Nuoširdžiai džiaugiuosi dėl to ir kaip Lietuvos Respublikos pilietis, ir kaip ištikimas Klaipėdos miesto sūnus“, – kalbėjo prezidentas.
Renginyje Klaipėdos skulptūrų parke, prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“, taip pat dalyvavęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sakė, kad karai, mūšiai bei „ diplomatinių santykių vingiai žmonijos istorijoje tęsiasi visą laiką ir tai yra neišvengiama istorijos dalis“.
Pasak jo, prieš 100 metų, 1923 metų sausio 15 dieną Lietuvos ypatingosios rinktinės kovotojams perėmus Klaipėdos kontrolę atvėrė naujas galimybes Lietuvai, o vasario 16-ąją tarptautine sutartimi tarp Antantės šalių ir Lietuvos Klaipėdos kraštas perduotas Lietuvai.
„Tai atvėrė priėjimą prie jūros ir įveikė pirmąsias jūrmyles Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų atsiradimui. Tai mūsų, kaip jūrinės valstybės, kovinės galios tradicijų ir vertybių užuomazgos“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Jis akcentavo, kad uostamiestis yra svarbus tiek valstybės ekonomikai, tiek ir gynybos prasme, nes atveria galimybes sąjungininkams atvykti jūriniais keliais į Lietuvą. Pasak V. Rupšio, Klaipėdos uoste švartuojasi NATO partnerių laivai, jie iš čia plaukia į tarptautines užduotis.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, dėkodamas už prezidento išreikštą pagarbą istoriniam įvykiui, pabrėžė, kad būtent Klaipėdoje prasideda „Lietuvos, kaip jūrinės valstybės ambicija“. Pasak jo, didžiuodamiesi istorija, turime nenuvilti ir ateities kartų.
„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo krašto, savo miesto istorija. Sakydamas „didžiuojuosi“, mintyse turiu jau nuveiktą istoriją, istoriją, kuria kūrė žmonės, kuria mes didžiuojamės. Šiandien mes sau turime kelti uždavinį gyventi ir dirbti taip, kad mūsų darbais didžiuotųsi ateities žmonės. Aš tuo tikiu ir to linkiu“, – kalbėjo uostamiesčio savivaldybės vadovas.
Po Pirmojo pasaulinio karo, nuo 1920 metų Klaipėdą administravo Prancūzija, palaikoma sąjungininkių. Nors uostamiesčio klausimas buvo keliamas tarptautinių derybų metu, Lietuva palankaus sprendimo nesulaukdavo.
1923-ųjų metų sausį Klaipėdoje įvyko ginkluotas sukilimas, kai apie 1100 Lietuvos savanorių sausio 10-osios naktį pradėjo karinę operaciją, siekdami susigrąžinti uostamiestį. Tikslingai suplanuota operacija pavyko 1923 metų sausio 15 dienos naktį.
Po jėga iškovotų paliaubų, 1923 metų vasario 16 dieną Ambasadorių konferencijoje buvo priimtas sprendimas Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos.
Šių įvykių sukakties proga Seimas 2023 metus paskelbė Klaipėdos krašto metais.
