Siūloma nustatyti, kad Vyriausybė per ekstremalią situaciją žmogaus teises ir ūkinę veiklą galėtų riboti pusmetį, o pratęsti dar pusmečiui galėtų tik Seimas.
Tokią Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pataisą registravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir opozicinių demokratų atstovas Tomas Tomilinas.
Pasak L. Kasčiūno, pusės metų terminas pasirinktas kaip kompromisas, nes svarstant visą krizių valdymo sistemos pertvarką opozicija siekė, kad terminas turėtų būti peržiūrimas Seime jau po trijų mėnesių.
„Galutinėje stadijoje opozicija buvo pasiūliusi pataisą, kad ekstremalios situacijos atveju, kai ribojamos ūkinė veikla ir žmogaus teisės, jie norėjo, kad kas tris mėnesius ateitų į Seimą. Mes atmetėm, tada opozicija planavo procedūriškai stabdyti priėmimą. Kad taip neatsitiktų, aš pažadėjau viešai ir dabar tęsiu pažadą, kad tokiu atveju kas pusę metų reikėtų ateiti į Seimą ir prasitęst dar pusei metų“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas T. Tomilinas teigia, kad pandemijos metu buvo palikta didelė spraga įstatymuose, Vyriausybei leidus apriboti žmogaus teises ir laisves.
„Net karo metu vykdomoji valdžia, premjeras negali riboti žmogaus teisių be Seimo leidimo ir labai trumpą laiką, tuo tarpu dėl viruso ar gaisro iš esmės galima neribotą laiką neleisti žmonėm išeiti iš namų ar vykti į kitą savivaldybę. Taip negali būti. Demokratija paremta principu, kad Seimas kontroliuoja Vyriausybę, o ekstremalios situacijos negali būti išnaudojamos valdžios užgrobimui“, – pataisas BNS komentavo T. Tomilinas.
Anot jo, gaisro, potvynio, ligos protrūkio ir panašiais atvejais Vyriausybei reikia laiko suvaldyti krizei, bet jei ji užsitęsia daugiau nei du–tris mėnesius, „normalu suteikti Seimui galią spręsti dilemas, kontroversiškus klausimus“.
Projektu siūloma nustatyti, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją Vyriausybės nustatytas pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimas negalėtų trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Esant poreikiui, Vyriausybės motyvuotu teikimu Seimas galėtų šį terminą pratęsti dar iki šešių mėnesių. To nepadarius būtų laikoma, kad įvesti apribojimai atšaukiami.
„Šiais pakeitimais būtų nustatytas optimalus Vyriausybės ir Seimo galių balansas priimant sprendimus dėl Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių ir laisvių apribojimo“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.