Žymusis serbų kino režisierius Emiras Kusturica davė interviu rusų leidiniui „Meždunarodnaja žyjzn”. Šiame pokalbyje menininkas gvildeno daugybę temų. Skaitytojams pateikiame keletą savo ekscentriškumu garsėjančio menininko įžvalgų.
„Dabar, prisidengiant pandemija, vyksta galinga „perkrova“, kaip pasakytų Pasaulio ekonomikos forumo Davose direktorius Klausas Schwabas. Vakarų jėgos beveik vieningai per savo žiniasklaidą ir ruporus bando pradėti plataus masto kampaniją, kurios tikrasis tikslas yra mažinti gyventojų skaičių. Iškreipto marksizmo pagrindu jie sukuria naują kairiųjų orientaciją, kuri realizuoja viską, ką galima pavadinti valstybių ir mažų tautų naikinimu. Tai liudija statistika. Serbija kasmet praranda 35 tūkstančius žmonių pagal gimimų ir mirčių santykį, atliekama 140 tūkstančių abortų, o dabar mes diskutuojame apie tos pačios lyties asmenų santuokos įstatymą. Jei sujungsime šiuos tris komponentus, paaiškės, kad net jei homoseksualai ir lesbietės galės įvaikinti vaikus, kyla klausimas: kokius vaikus jie įvaikins? Tikriausiai gausiai atvykstančius iš Rytų, iš „karštųjų taškų“, kuriuos atveria galingiausios Vakarų šalys, siekdamos, matyt, sunaikinti Vakarų Europą, ir ji visokeriopai tam pritaria”.
„Vakarai yra degradacijos fazėje, nes biologiškai ir psichiškai nesugebėjo išsaugoti tradicijos. Kodėl tai vyksta? Nes Vakarų krikščionybė ten rimtai griūva. Olandijoje bažnyčios dažniausiai paverčiamos kavinėmis ar sandėliais. Kai grojau su savo grupe Italijoje, ypač Kalabrijoje, instrumentus palikdavome bažnyčiose, nes jos tuščios. Taigi Vakarų Europos kultūra griūva ir virsta tuo, apie ką pradėjau kalbėti – ji remiasi kažkokiu nauju žmogumi, neturinčiu savų bruožų, praradusiu tapatybę ir, deja, neturinčiu savo kultūrinio pagrindo.
1990-aisiais Samuelis Huntingtonas parašė kūrinį – projekciją į ateitį, kuri dabar yra patvirtinama. Jis sakė, kad liks keturios kultūros. Ameriką galima išgelbėti, jei ji yra pakankamai protinga, kad išsaugotų viską, ką galima išsaugoti jos žemyne. Jis teigia, kad išliks ortodoksų kultūra – čia matau mūsų slavų tautų galimybę. Taip pat išliks musulmonai ir, žinoma, budistai, t.y. azijiečiai.
Vakarai yra degradacijos fazėje, nes biologiškai ir psichiškai nesugebėjo išsaugoti tradicijos.
Pažvelgę į šiandienos pasaulio vaizdą, galime atsakyti į klausimą, ar Huntingtono prielaidos išsipildo. Man atrodo, kad šios prielaidos yra labai tikėtinos kalbant apie jėgų pusiausvyrą ne tik ginklų atžvilgiu, bet ir atsižvelgiant į tai, kad visos Rytų tautos daug skolinosi iš Vakarų, tačiau jos netapo amerikietiškomis. Ir tai yra globalizmo klaida. Nebus įmanoma visiškai primesti globalizmą per anglų kalbą ar kultūrą, ir priversti jas sunaikinti vietines kultūras, atsiradusias iš vienos krikščioniškos šaknies”.
„Daugelis serbų kalba angliškai, bet niekada nenustojame kalbėti serbiškai. Turkijoje daugelis kalba angliškai, bet ten vis tiek daugiau žmonių kalba turkiškai. Latvijoje – taip pat. Taigi amerikietiškumo eksperimentas baigėsi net Kinijoje. Labai dažnai, kai lankydavausi Pekine ar Šanchajuje, kai kuriuose tenykščiuose rajonuose man kildavo jausmas, kad esu Hiustone. Šis globalistinis modelis buvo taikomas visose šalyse, tačiau žmonės „nesuamerikonėjo“. Tad vien todėl, kad turi šaldytuvą, dar nereiškia, kad esi amerikietis. Rusijos, Indijos ir mūsų laimei, ateitis remiasi giliais kultūriniais šaltiniais, kurie savo ruožtu veda prie religijos ir jos modelių, ir tai gali duoti rezultatų ateityje”.
„Naujasis amžius įveda naują komunikacijos būdą. Kinas 100 metų buvo didingas menas; CŽA netgi teigė, kad jis gali virsti religija. Man atrodo, kad Holivudas savo propagandoje pasiekė tam tikrą religingumą. Nepaisant to, George’as Clooney vis tiek tapo espreso kavos reklamos veidu. Tačiau šventiesiems nėra įprasta ką nors reklamuoti. Todėl manau, kad skaitmenizacija, apėmusi visą pasaulį, pakeitė kino pobūdį. Jis nebėra toks pats, jis neberodo gyvenimo epizodų, o tik sukuria įspūdį. Bus kuriami rimti filmai, nes yra gerų autorių. Bet jie nepasieks to aukščiausio propagandos taško, vadinamo „Netflix“.
„Netflix“ yra propagandos, kurioje kalbama apie Holivudą kaip apie baltą rasistinę erdvę ir pan., kulminacija. Kai kalbu apie save kaip apie praėjusio amžiaus asmenį, tai reiškia, kad mano temos yra iš praėjusio amžiaus. Mes neturime naujo žmogaus, yra tik nauja idėja, kad žmogus be Dievo, vartotojas, yra vienintelis „tikras“ žmogus, kurį galima valdyti. Jį galima valdyti taip pat, kaip ir avių ar karvių bandą. Jis yra įspaustas į tarptautinių kompanijų rankas. Šios įmonės griauna mūsų švietimo sistemą. Serbija žengia į kritinį savo švietimo sistemos etapą, pagal kurį vaikai mokyklose mokomi, kad serbai yra piktadariai, vampyrai, juos moko visko, kas mums nebuvo svarbu istorijoje, dezintegruoja serbų tautos homogeniškumo idėją. Yra žmonių, kurie tam priešinasi, tačiau kyla klausimas: ar jie gali laimėti šį mūšį?”
