LGBT vėliavomis nešini demonstrantai Romoje reikalavo, kad Italijos vyriausybė nustotų tiekti Kijevui ginklus ir diplomatinėmis priemonėmis spręstų konfliktą su Rusija.
Mitinge dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, tarp kurių buvo profesinių sąjungų, įvairių asociacijų narių, studentų ir kitų visokio plauko aktyvistų.
Jie nešė vaivorykštines vėliavas su užrašais „taika” ir „smurtui – ne”. Demonstracijos metu buvo girdimi ir matomi ir kiti šūkiai: „Ginklų mažiau, atlyginimo daugiau”, „Gana ginklų Ukrainai” ir „Mes nenorime karo. Jokių ginklų, jokių sankcijų. Kur diplomatija?”
Mitinge dalyvavęs buvęs Italijos ministras pirmininkas ir „Penkių žvaigždučių” partijos lyderis Giuseppe Conte (Džiuzepė Kontė) suabejojo neseniai prisiekusios vyriausybės požiūriu į konflikto Rytų Europos šalyje sprendimą.
„Ukraina dabar yra visiškai apginkluota – mums reikia proveržio link paliaubų ir taikos derybų”, – sakė jis ir pridūrė, kad dabartinė „strategija veda tik į eskalaciją”.
Ginklų mažiau, atlyginimo daugiau”, „Gana ginklų Ukrainai” ir „Mes nenorime karo. Jokių ginklų, jokių sankcijų. Kur diplomatija?
Dienraštis „Financial Times” citavo vieną iš demonstrantų: „Aš visiškai nepritariu naujų ginklų siuntimui į Ukrainą. Šiandien žmonės nori taikos su ginklais. Tai neįsivaizduojama. Ukraina turi teisę gintis, bet mums reikia didelės JT iniciatyvos dėl taikos”.
Kitas protestuotojas apgailestavo, kad „ginklų siuntimas nepadeda sustabdyti karo, ginklai padeda tik pakurstyti jį”.
Tuo tarpu Milano mieste maždaug tuo pačiu metu vyko kontrprotestas, kurį organizavo centristinės Azione partijos lyderis Carlo Calenda (Karlas Kalenda), remiamas Italijos ukrainiečių bendruomenės. Susirinkime dalyvavo šimtai aktyvistų, kurie kėlė klausimą, ar Romoje protestavusieji iš tiesų buvo „už taiką”, ar iš tiesų „už Putiną”. Jie teigė, kad „tie, kurie ragina ne tik siekti taikos, bet ir nuginkluoti Ukrainą, ragina ją pasiduoti”.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Italijos premjere tapusi Giorgia Meloni (Džordžija Meloni) žinoma kaip ištikima Kijevo rėmėja. Tačiau ji susiduria su vis didesne opozicija, nes šalyje sparčiai auga infliacija ir kyla kitų ekonominių sunkumų, kurie, kaip manoma, yra susiję su tebesitęsiančiu kariniu konfliktu.
