Naujas tyrimas dar kartą įrodo, kad moterys gailisi dėl abortų. Naujas paramos už gyvybę grupės, skirtos moterims po aborto, atliktas tyrimas parodė, kad dauguma cheminį abortą pasidariusių moterų po to, kai nužudė savo negimusį kūdikį, ieškojo arba joms reikėjo paramos. Jos taip pat jautė apgailestavimą.
Tyrime „Pagalba po aborto” apklausta daugiau kaip 14 tūkst. moterų, įskaitant 114 moterų, kurios, norėdamos nutraukti savo kūdikio gyvybę, vartojo abortui skirtus vaistus, pavyzdžiui, RU-486.
Tyrėjai nustatė, kad „24 proc. ieškojo pagalbos po patirto aborto”, o dar „39 proc. neieškojo pagalbos, tačiau teigė, kad pokalbis su kuo nors joms būtų buvęs naudingas”.
„Šios išvados labai skiriasi nuo Planuotos tėvystės ir kitų abortų paslaugų teikėjų tyrimų, kuriuose teigiama, kad neigiamos emocinės reakcijos į abortą pasitaiko itin retai”, – pažymėjo grupė.
„Nors kai kurios moterys išreiškė palengvėjimą, daugelį jų medikamentinis abortas traumavo – jų teigimu, ši patirtis buvo daug skausmingesnė fiziškai ir emociškai, nei jos įsivaizdavo, – rašė tyrėjų grupė. – Tyrimas sustiprina poreikį atvirai ir skaidriai informuoti apie medikamentinio aborto poveikį ir gydymo paslaugų prieinamumą.”
Iš apklaustų moterų 34 proc. „pranešė neigiamus pokyčius, įskaitant depresiją, nerimą, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ir mintis apie savižudybę”.
Tyrimas sulaukė pagyrimų dėl savo struktūros iš vieno iš pirmaujančių už gyvybę pasisakančių apklausų ir akademinių tyrimų ekspertų.
Tyrimo dokumente „pateikiama svarių įrodymų, kad nemaža dalis cheminį abortą pasidariusių moterų iš tiesų patiria apgailestavimo jausmą”, – žurnale „National Review” rašė Amerikos katalikiškojo universiteto (CUA) profesorius Michaelas New (Maiklas Nju), dėstantis ir studijuojantis tyrimų struktūrą ir socialinius mokslus.
Toliau jis rašė: „Kai kurie abortų psichologinio poveikio tyrimai kritikuojami dėl to, kad juose dalyvauja savanoriai, kurie dažnai turi tvirtą nuomonę apie savo pačių aborto patirtį arba aborto teisėtumą. Tačiau vienas iš šio konkretaus tyrimo privalumų buvo griežtas tyrimo planas. Jame atsitiktine tvarka iš daugiau kaip 14 tūkst. moterų buvo atrinkta 114 moterų, kurioms buvo atliktas cheminis abortas. Jame analizuojama reprezentatyvesnė cheminį abortą pasidariusių moterų imtis nei kituose tyrimuose, kuriuose remiamasi savanorėmis”.
„Šis tyrimas būtų naudingas ir moterims, svarstančioms apie cheminį abortą, ir už gyvybę pasisakančioms grupėms, konsultuojančioms moteris po aborto, – pridūrė jis. – Apskritai šis metodologiškai griežtas tyrimas yra geras indėlis. Jame pateikiami tvirti statistiniai įrodymai, kad tarp cheminį abortą pasidariusių moterų dažnas apgailestavimas”.
Reikia pažymėti, kad viename Suomijos tyrime, kuriame buvo peržiūrėti 600 tūkst. moterų medicininiai įrašai, padaryta išvada, kad abortą pasidariusios moterys buvo daug labiau linkusios į savižudybę.
