Niujorko teisėja, priimdama sprendimą būsto teismo byloje, atvėrė galimybę teisiškai pripažinti poligamiškus santykius.
Niujorko miesto civilinių bylų teismo teisėja Karen May Bacdayan (Karen Mei Bakdeijan), spręsdama ginčą dėl buto nuomos, pareiškė, kad tos pačios lyties asmenų santykių teisinė apsauga neturėtų apsiriboti dviejų asmenų santykiais.
Bylos centre – trys vyrai: Scottas Andersonas (Skotas Andersonas), kuris mirė 2021 m., Markyusas O’Neillas (Markjusas Oneilas), kuris gyveno kartu su Scottu jo bute, ir Scotto gyvenimo partneris Robertas Romano (Robertas Romano), kuris gyveno kitur.
Po S. Andersono mirties M. O’Neilas buvo priverstas atsisakyti nuomojamo buto, nes, pasak nuomotojo, jis buvo „ne daugiau nei sugyventinis”. Pareiškėjas teigė, kad mirusio „gyvenimo partneris” 25-eris metus buvo R. Romano.
Rugsėjo 23 d. sprendime byloje West 49th St., LLC prieš O’Neill teisėja iškėlė galimybę, kad šie trys vyrai galėjo sudaryti „panašius į šeimą santykius”.
Dvi tos pačios lyties asmenų sąjungų bylos – Niujorko Braschi prieš Stahl Assocs. Co. ir Aukščiausiojo Teismo byla Obergefell prieš Hodges – nepakankamai išplėtė santykių apibrėžtį, sakė ji.
„Apibendrinant, Braschi ir Obergefell problema yra ta, kad jose pripažįstami tik dviejų asmenų santykiai”, – sakė ji savo sprendime, prieš tai pacitavusi teisėjo sutampantį sprendimą Braschi byloje.
„Šie sprendimai, nors ir revoliucingi, vis dar laikėsi mažoritarinio visuomenės požiūrio, kad tik du žmonės gali turėti į šeimą panašius santykius; kad tik žmonės, kurie yra ,įsipareigoję’ tam tikrais tradiciniais veiksniais apibrėžtu būdu, turi teisę į apsaugą nuo vieno iš griežčiausių įstatymui žinomų dekretų – išvarymo iš namų”.
Ji padarė išvadą: „Tačiau šie sprendimai atveria kelią svarstyti kitas santykių konstrukcijas, ir galbūt tam atėjo laikas”.
Atsakydamas į tai, Šeimos tyrimų tarybos prezidentas Tony’is Perkinsas (Tonis Perkinsas) spalio 4 d. įspėjo, kad teisėja „savo rugsėjo mėnesio sprendime iš esmės palaimino Niujorko poliamorines sąjungas, pareikšdama, kad „… [ankstesnių sprendimų dėl tos pačios lyties asmenų santuokų] problema yra ta, kad juose pripažįstami tik dviejų asmenų santykiai”.
Teisėja savo sprendime teigė, kad „šeimos” apibrėžtis per pastaruosius dešimtmečius „gerokai pasikeitė”.
1989 m. byloje Braschi prieš Stahl Assocs. Co. savo laiku buvo novatoriška, rašė ji.
„Niujorko valstijos apeliacinis teismas tapo pirmuoju Amerikos apeliaciniu teismu, pripažinusiu, kad netradiciniai, įsipareigojusių dviejų tos pačios lyties asmenų į šeimą panašūs santykiai gali būti teisiškai pripažįstami, o netradicinės šeimos narys turi teisę į apsaugą, – rašė teisėja. – Braschi teismas aiškino Rentų kontrolės įstatymą, galiojusį tuo metu, kai tos pačios lyties asmenų santuokos nebuvo įteisintos nė vienoje valstijoje, ir plačiai aiškino įstatymą, siekdamas įgyvendinti jo taisomuosius tikslus.”
Po Braschi 2014 m. Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą Obergefell prieš Hodges, kuris, pasak teisėjo, „įtvirtino tos pačios lyties asmenų santuoką kaip konstitucinę teisę”.
Teisėja nepritaria tiek Braschi, tiek Obergefell sprendimui, nes juose „apsiribojama tik dviejų asmenų santykiais”. Vietoj to, pasak jos, šioje byloje „pateikiamas atskiras ir sudėtingas klausimas dėl reikšmingų daugiaasmenių santykių”.
Po Braschi sprendimo Niujorko įstatymų leidėjas iš dalies pakeitė Nuomos stabilizavimo kodeksą ir „pridėjo įrodomuosius veiksnius, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar asmuo yra pakankamai emociškai ir finansiškai įsipareigojęs buvusiam registruotam nuomininkui, kad jam būtų galima taikyti apsaugą nuo iškeldinimo”, rašė teisėja.
Tarp šių veiksnių yra tokie veiksniai kaip „santykių ilgalaikiškumas” ir „finansų susimaišymas”, rašė ji. Ji pabrėžė, kad tai neapima „tokių asmenų seksualinių santykių įrodymų”.
