Škotijos vyriausybės vadovė sekmadienį pareiškė, kad tęs savo kampaniją už Škotijos nepriklausomybę, net jei Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas neduos leidimo surengti naują referendumą šiuo klausimu.
Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon (Nikola Sterdžen) nori surengti referendumą 2023 metų spalį, tačiau konservatyvioji JK vyriausybė Londone tam nepritaria.
JK Aukščiausiasis Teismas antradienį pradės klausyti argumentus dėl to, ar pusiau autonominė Škotijos administracija gali organizuoti balsavimą dėl nepriklausomybės be vyriausybės Londone sutikimo.
Škotijos nacionalinei partijai (SNP) vadovaujanti N. Sturgeon sakė, kad jei jos Edinburge įsikūrusi vyriausybė pralaimės bylą teisme, ji kitus JK nacionalinius rinkimus paskelbs de facto plebiscitu dėl tris šimtmečius trunkančios Škotijos sąjungos su Anglija nutraukimo.
Ji nedetalizavo, kaip tai vyktų. Balsavimo, surengto be JK vyriausybės pritarimo, rezultatai nebūtų teisiškai privalomi.
„Jei demokratija bus užblokuota, jei Vestminsteris užblokuos kelią, kuriuo būtų teisinga svarstyti šį klausimą – teisėtą, konstitucinį referendumą, nes bijo demokratinio Škotijos žmonių pasirinkimo, tuomet man ir Škotijos žmonėms pasirinkimas yra paprastas: arba mes pateiksime savo argumentus rinkimuose, arba prarasime tikėjimą Škotijos demokratija. Aš niekada, niekada nesiliausiu tikėjusi Škotijos demokratija“, – kalbėjo N. Sturgeon.
„Tai turėtų būti kraštutinė priemonė, – sakė ji. – Nenoriu atsidurti tokioje padėtyje. Noriu surengti teisėtą referendumą.“
Nuo 1707 metų Škotija ir Anglija yra politiškai susivienijusios. Nuo 1999 metų Škotija turi savo parlamentą ir vyriausybę ir pati formuoja savo politiką visuomenės sveikatos, švietimo ir kitais klausimais. Jungtinės Karalystės vyriausybė Londone kontroliuoja tokius klausimus kaip gynyba ir fiskalinė politika.
Vyriausybė Londone nepalaiko naujo Škotijos nepriklausomybės referendumo idėjos ir sako, kad šis klausimas buvo išspręstas per balsavimą 2014-aisiais.
Per tą balsavimą Škotija 55 proc. balsų atmetė nepriklausomybę.
Tačiau Škotijos pirmoji ministrė nori naujo plebiscito. Pasak jos, padėtis nuo to laiko pasikeitė, visų pirma dėl JK išstojimo iš Europos Sąjungos – tokiam žingsniui dauguma žmonių Škotijoje nepritarė.
SNP kartu su Škotijos žaliųjų partija Škotijos parlamente sudaro daugumą, pasisakančią už nepriklausomybę, ir N. Sturgeon tvirtina, kad ši parama užtikrina jai „neginčijamą demokratinį mandatą“ surengti naują balsavimą dėl nepriklausomybės.
N. Sturgeon pažadėjo artimiausiomis savaitėmis parengti dokumentus, kuriuose bus išdėstytas ekonominis nepriklausomybės pagrindas ir atsakyta į klausimus, pavyzdžiui, kokią valiutą šalis naudotų po atsiskyrimo.
Ji teigė, kad jos tikslas surengti referendumą po metų yra realus.
„Nėra prasmės spėlioti, kaip baigsis teismo posėdis, bet jei jis baigsis teigiamai, mes turime parengtus planus, kaip priimti teisės aktus“, – sakė ji.
Apklausos rodo, kad Škotijos rinkėjai nepriklausomybės klausimu yra pasidaliję į apylyges stovyklas. Leiboristų partijos politikas Alistairas Darlingas (Alisteras Darlingas), buvęs Jungtinės Karalystės iždo kancleris, sakė, kad apklausos taip pat rodo, jog dauguma škotų artimiausiu metu nenori referendumo.
„Ši šalis skaldo pati save. Šis netikrumas kenkia mūsų augimo perspektyvoms ir gerovei“, – sakė A. Darlingas.
