Rugsėjo 13 d. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) atstovai dalyvavo šeimų organizacijų susitikime su Lygių galimybių kontroliere B. Sabatauskaite.
B. Sabatauskaitė organizacijų atstovus supažindino su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) veikla, pristatė nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojusio Lygių galimybių įstatymo pakeitimus, kuriais draudžiama diskriminuoti dėl šeiminės padėties, įteisintas lengvatų teikimas dėl šeiminės padėties bei draudimas diskriminuoti dėl tėvystės, vaiko priežiūros atostogų ir atostogų, skirtų slaugyti šeimos narį.
Kontrolierė pateikė konsultacijų dėl galimos diskriminacijos dėl šeiminės padėties pavyzdžių ir paragino patyrus netinkamą elgesį ar teisių pažeidimus, nebijoti kreiptis pagalbos į LGTK teisininkus. Patikino, kad Tarnyba yra pasiruošusi konsultuoti ir kiekvienu individualiu atveju padėti rasti geriausią sprendimą siekiant užtikrinti visų piliečių lygias galimybes bei teises ir drąsino šeimas nebijoti kreiptis pagalbos į Tarnybos specialistus.
NŠTA regionų koordinatorė Ž. Marčiulionienė atkreipė dėmesį, kad vis tik šeimos labai dažnai susiduria su lygių galimybių pažeidimais dėl šeiminės padėties, kuomet darbdaviai nenori priimti į darbą mamų, turinčių mažamečių vaikų ar ketinančių jų susilaukti, nenori suteikti tėvams pagal įstatymą priklausančių mamadienių ir tėvadienių, patiria emocinį ar psichologinį spaudimą iš darbdavių mažamečių vaikų ligos atvejais ir pan.
Taip pat NŠTA atstovė kėlė klausimus, susijusius su asmens teise į sąžinės, religijos ir įsitikinimų laisvę; vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, teisių užtikrinimą gauti lygiavertį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose.
B. Sabatauskaitė, paklausta apie rugpjūčio 29 d. Tarnybos feisbuko paskyroje paskelbtą įrašą apie tai, kad mokyklų vidaus tvarka, pagal kurią mergaitės privalėtų dėvėti tik sijonus, o berniukai tik kelnes, būtų žalinga – stiprinanti lyčių stereotipus, kad moterys turi rengtis „moteriškai“, o kelnės skirtos tik vyrams, patikino, jog tuo norima pasakyti tai, kad mergaitės turi teisę dėvėti ir kelnes, nebūtinai sijoną. Todėl mokykla, Tarnybos manymu, galėtų rinktis neutralią privalomąją uniformos dalį, pavyzdžiui, tai galėtų būti megztinis ar džemperis.
Ž. Marčiulionienė atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, pastebėjusi visuomenėje kilusius nepasitenkinimus dėl neteisingai, anot kontrolierės, suprastų pasisakymų, turėtų patikslinti savo pateiktą informaciją, kad visiems būtų aišku, ką norima pasakyti.
Organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstovė kalbėjo apie tai, kad jaunuolis, laikantis save translyčiu, mokykloje yra nepriimamas ir klausė, kaip jį būtų galima apginti. Psichoterapeutas prof. G. Vaitoška pastebėjo, kad šie klausimai yra labai aštrūs užsienio šalyse, kuriose taip pat susiduriama su lyties tapatybės sutrikimo neturinčių moksleivių teisėmis – pavyzdžiui, su mergaičių teise persirenginėti ne biologinio vyro („transmoters”) akivaizdoje. Į tai kontrolierė atsakė, kad tokiu atveju mokykloje turėtų būti sąlygos translyčiais save laikantiems moksleiviams persirenginėti atskiroje patalpoje.
Kovos su lyčių stereotipais mintis, kuri buvo paminėta LGKT pranešime apie vykusį susitikimą, taip pat buvo iškelta ir G. Vaitoškos, teigusio, kad rigidiški lyčių stereotipai skatina lyties disforiją ir translytiškumą. Todėl moksleiviams reikia padėti suvokti, kad tiek moteriškumas, tiek vyriškumas gali būti įvairaus pobūdžio ir nei viena mergina nėra „nevykusi” moteris, ar kitaip atrodantis vaikinas – „nevykęs” vyras.
Kontrolierė pastebėjo, kad lytinė tapatybė nepatenka į LGKTkompetencijų sritį. LGKT teisininkė R. Vanagėlienė taip pat patvirtino, kad kol nepriimti atitinkami teisės aktai, mokyklose negali būti reikalaujama gender propagavimo.
Ir LGKT atstovės, ir susitikime dalyvavusios šeimų organizacijos sutinka, kad lytinės tapatybės klausimas reikalauja daug platesnės diskusijos, todėl reikėtų paieškoti būdų, kaip būtų galima toliau vystyti dialogą.
Susitikime taip pat dalyvavo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio, Paramos vaikams centro „Tėvų linija“ atstovės bei LGKT visuomenės informavimo specialistė A. Smilgytė. LGKT kvietimai buvo išsiųsti ir Šeimų asociacijai, Daugiavaikių šeimų asociacijai „Mes” bei Šeimos institutui, tačiau šios organizacijos į susitikimą neatvyko.
