Vengrija skuba išspręsti visus Europos Sąjungai susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su Vengrijos teisinės valstybės principais, prieš lapkričio 19 d. Europos Vadovų Tarybai balsuojant šiuo klausimu.
Balsavimo metu ant kortos pastatyta maždaug 7,5 mlrd. eurų ES lėšų, o kairiųjų liberalų valdžia Briuselyje jau seniai siekia pasinaudoti ES finansavimo priemonėmis, kad kontroliuotų ir nubaustų konservatyviąsias vyriausybes už jų nepritarimą migrantų kvotoms, federalizuotai Europai ir pozicijai LGBT klausimais, pavyzdžiui, švietimo LGBT temomis pamokose.
Kaip pirmadienį pranešė Vengrijos regioninės plėtros ir ES finansavimo ministras Tiboras Navracsicsas (Tibor Navracsics) Vengrija įsteigs sąžiningumo instituciją kaip vieną iš 17 svarbiausių įmonių, kuri kontroliuos ES lėšomis įgyvendinamų projektų viešųjų pirkimų procedūras ir galės įsikišti sukčiavimo, interesų konfliktų ar pažeidimų atvejais. Jos vadovą atviro konkurso būdu išrinks nepriklausomi ekspertai, sakė A. Navracsicsas ir pridūrė, kad institucija gali pradėti veikti lapkričio antroje pusėje.
Vengrijos pusė taip pat įsipareigojo sukurti kovos su korupcija darbo grupę, kuri nebus vyriausybės dalis, bet bus susijusi su sąžiningumo institucija. Sąžiningumo institucijos vadovybę sudarys vienodas skaičius narių iš vyriausybinių ir nevyriausybinių sferų.
Europos Vadovų Tarybos balsavimui blokuoti Vengrijos finansavimą reikės kvalifikuotos daugumos, o šiuo atveju pagal ES chartiją reikia, kad už ją balsuotų ne mažiau kaip 55 proc. valstybių narių, be to, ji turi atstovauti ne mažiau kaip 65 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų.
Likus dviem mėnesiams iki balsavimo, Lenkija jau davė suprasti, kad palaikys savo Vidurio Europos partnerę Vengriją
Likus dviem mėnesiams iki balsavimo, Lenkija jau davė suprasti, kad palaikys savo Vidurio Europos partnerę Vengriją. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Lenkija priešinsis bet kokiems neteisėtiems ES institucijų bandymams sustabdyti ES finansavimą bet kuriai valstybei narei, įskaitant Vengriją.
Vis dėlto situacija yra labai nepalanki Vengrijai. Kitos nacionalinės valstybės, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją, Belgiją, Nyderlandus ir daugelį kitų, beveik neabejotinai yra pasirengusios balsuoti prieš Vengriją. Netgi buvusių sąjungininkių, tokių kaip Čekija ir Slovakija, balsavimas lieka labai neaiškus, nes abiejose šalyse dominuoja kairiųjų pažiūrų, federalizmo šalininkų vyriausybės.
Vengrijos spaudos pranešimuose teigiama, kad Bulgarija taip pat gali balsuoti kartu su Vengrija. Kol kas nėra jokių oficialių ženklų, kad Vengrija ieškotų kitų sąjungininkių, kurios balsuotų jos naudai, jei Europos Komisija pripažintų, kad iki tol įgyvendinti teisiniai pakeitimai yra nepakankami.
