Per Klaipėdos 770-ąjį miesto įkūrimo jubiliejų rugpjūčio 1 d., pirmadienį, įteikti garbės piliečio vardai. Už ypatingus nuopelnus Klaipėdai garbės piliečio vardas įteiktas ir broliui pranciškonui, „Vilties“ bėgimo sumanytojui, broliui Sigitui Benediktui Jurčiui OFM.
Išskirtinė dovana miestui – oratorija
Miesto gimtadienis buvo pažymėtas ir oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasauline premjera, kurią vakare Klaipėdos piliavietėje nemokamai galėjo stebėti visi norintieji.
Oratorija buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) ypatinga dovana garbingo miesto jubiliejaus proga.
Oratorija susideda iš įžangos ir 7 dalių. Ji parašyta simfoninio orkestro vario grupei, mišriam chorui, solistams (diskantas, sopranas, tenoras, baritonas), mušamųjų grupei, solo instrumentams – smuikui, violončelei, birbynei ir klavišiniam instrumentui.
Tarp pagrindinių oratorijos veikėjų yra Kuršo vyskupo Heinricho ir pilies komtūro Eberhardo iš Zaino – yra ir Mėmelė, senovinis Nemuno upės pavadinimas, įgavęs simbolinį moteriško prado pavidalą.
„Tai sakmė apie vietą, jos atradimą, pažinimą, patikėjimą ja, meilę jai ir pasišventimą tarnauti savo darbais. Žemės erdvėje, dangaus plote pasigirsta garsas. Jis sulaukia atgarsio žemėje ir taip gimsta dialogas tarp dvasių ir kūrėjo”, – pasakojo oratorijos režisierė Rūta Bunikytė.
„Dangaus aidų ir žemės pokalbį išgirsta žmogus. Šis dialogas – jo gyvenimo prasmės įžeminimas. Žmogus pradeda regėti: savo minčių atgimimą, gamtos grožį, savo gyvasties prasmę. Jis pamilsta vietą, kurioje yra. Tai nauji jo kūno ir sielos namai. Taip gimsta ji – Klaipėda“, – pridūrė ji.
Oratorijos žodinio teksto autorius – br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM
Oratorijos libreto – žodinio teksto – autorius buvo Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM.
Oratorijos kūrėjai ir atlikėjai – muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė. Tarp pagrindinių vaidmenų atlikėjų: Vyskupas – Valdas Kazlauskas, Magistras – Aurimas Raulinavičius, Mėmelė – Judita Butkytė-Komovienė ir kt. Vokalines partijas atliko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir choras.
Premjeros rėmėjos – „Limarko grupės“ prezidentas Vytautas Lygnugaris. Jis sako, kad Klaipėda turi kuo didžiuotis, todėl privalo kuo įsimintiniau paminėti savo gimtadienį.
Oratorijos atlikimą vainikavo miesto įkūrėjo pranciškonų vyskupo Heinricho iš Liucelburgo testamento pagarsinimas, atskleidęs jo valią ateities kartoms.
S. B. Jurčys buvo pamalonintas miesto apdovanojimu, dėkojo ir savo tėvams
„Esu pamalonintas ir įvertintas. Miesto garbės piliečio vardas – tai aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali suteikti. Džiaugiuosi išskirtinumu, prisipažįstu, nieko nedariau dvasiniam ar socialiniam pripažinimui pelnyti, esu tik mažesnysis brolis“, – renginio metu dėkojo pranciškonas S. B. Jurčys.
Brolio dėka 2013 metais prie Šv. Pranciškonų bažnyčios duris atvėrė onkologijos centras, kuris teikia dvasines ir psichosocialines paslaugas sergantiems vėžiu ir jų šeimos nariams iš visos Lietuvos.
Vienuolyne įkurta Kultūrų diasporos centro meno galerija – „Galerija 1252“, J. Pabrėžos sensorinis sodas bei rožynas.
Pranciškonas dėkojo savo tėvams, kurie savo gyvenimo vieta pasirinko karo sugriautą Klaipėdą, o joje gimė ir brolis S. B. Jurčys.
Miesto meras apdovanotus asmenis vadino legendomis, žmonėmis, pašventusiais gyvenimus Klaipėdai.
Renginio metu įteikti kultūros magistro žiedai ir garbės piliečių vardai
Klaipėdos piliavietėje vykusioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje kultūros magistro žiedai šiais metais įteikti trims menininkams – režisierei, kultūros ir lietuvybės puoselėtojai Virginijai Kochanskytei, džiazo pianistui, kompozitoriui Sauliui Šiaučiuliui ir aktoriui, režisieriui Benui Šarkai, o garbės piliečių vardai – krepšininkui Modestui Paulauskui bei pranciškonui Sigitui Benediktui Jurčiui.
Vakare Klaipėdos piliavietėje įvyko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ premjera. Oratoriją sukūrė broliai pranciškonai: kompozitorius Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius – brolis S. Benediktas Jurčys OFM.
Pilies muziejuje Klaipėdos gimtadienio proga nuo pirmadienio eksponuojama šiame mieste XIX a. pradžioje gyvenusios karalienės Luizės aukso ir sidabro siūlais siūtos suknelės, kurios jai nespėta padovanoti, fragmentas.
Muziejui padovanotas karališkos suknelės fragmentas čia bus eksponuojamas nuolat.
Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias.
