Prasidėjo antrasis popiežiaus Pranciškaus vizito Kanadoje etapas: iš vakarų Kanados Albertos valstijos sostinės Edmontono trečiadienį po pietų popiežius lankėsi Kvebeke šalies rytuose. Ketvirtadienio, liepos 28-osios, rytą popiežius Pranciškus seniausioje šiaurinės Amerikos piligriminėje ir nacionalinėje šventovėje – Kvebeko šv. Onos „Sainte-Anne-de-Beaupré“ bazilikoje – vadovavo Susitaikymo Mišioms ir sakė homiliją.
Popiežius homilijoje prašė leisti jam, dvasinėje vienybėje su piligrimais, lipančiais bazilikos Šventaisiais laiptais taip, kaip Jėzus ėjo pas Pilotą, palydėti Bažnyčią Kanadoje, savo širdyje svarstančią deginančius klausimus. Pranciškus kalbėjo apie ėjimą nuo nesėkmės į viltį pagal Emauso mokinių, prislėgtų Jėzaus mirties, patirtį.
Mišių pabaigoje kardinolas Géraldas Cyprienas Lacroix, Kvebeko arkivyskupas, padėkojo popiežiui, kad palydi kanadiečius katalikus išgydymo ir susitaikymo keliu ir už jo maldas, sakė suprantąs, kad laukiami susitaikymo rezultatai neatsiras tuoj pat.
Reikia didžiulės kantrybės, nuoširdumo, empatijos, sakė kardinolas. Jis pasakė popiežiui, kad jo buvimas šiomis dienomis parodė, kad jokios pastangos nėra bergždžios, kad kiekvienas susitaikymo žingsnis reikalauja išsižadėjimo, nuolankumo, supratimo ir atvirumo kitų gyvenimui ir kultūrai.
Kvebeko citadelėje, buvusioje anglų tvirtovėje, kuri dabar yra Kanados generalinio gubernatoriaus rezidencija, trečiadienį įvyko oficiali valstybinė į Kanadą atvykusio popiežiaus sutikimo ceremonija. Po to sekė du privatūs popiežiaus susitikimai su valstybės ir vyriausybės vadovais. Pirmiausia Pranciškus susitiko su generaline gubernatore Mary May Simon.
Kanada priklauso Britų Tautų Sandraugai, tad valstybės vadovė yra karalienė Elžbieta II, kuriai atstovauja generalinė gubernatorė.
Netrukus po to popiežius susitiko su Kanados premjeru Justinu Trudeau. Po to sekė popiežiaus susitikimas su Kanados pilietinės visuomenės vadovais, taip pat čiabuvių atstovais, su politikais ir kultūros veikėjais bei šalyje akredituotu diplomatiniu korpusu.
Pradėdamas savo kalbą Kanados valdžios ir pilietinės visuomenės atstovams popiežius paminėjo šalies vėliavoje pavaizduotą klevo lapą, kuris yra ir šiuolaikinės Kanados simbolis ir kartu ženklas, kalbantis apie nuo seno šioje šalyje gyvenančias tautas, jų meilę kūrinijai, darną su visomis gyvomis būtybėmis.
„Galime daug ko pasimokyti iš jų gebėjimo atidžiai įsiklausyti į Dievo, žmonių ir gamtos balsą, – sakė Pranciškus. – Ir mums to reikia, ypač šiandien, kai nuolatinis skubėjimas kenkia tikrai žmogiškam, tvariam ir integraliam vystymuisi. Klevo lapai mus kviečia žavėtis kūrinijos grožiu ir vertinti sveikas vietinių tautų kultūrų vertybes.“
Deja, šiais gyvybiškai svarbiais pamokymais ne tik nebuvo pasinaudota, bet ir visai netolimoje praeityje jiems buvo žiauriai priešinamasi. Popiežius dar kartą pasmerkė asimiliacijos politiką, kuri pakenkė daugybei čiabuvių šeimų, jų kalbai ir kultūrai. Toje apgailėtinoje sistemoje, kurią skatino to meto valdžia, dalyvavo ir įvairios katalikiškos institucijos.
„Dėl šios priežasties išreiškiu savo gėdą bei gilų liūdesį ir kartu su šios šalies vyskupais dar kartą prašau atleidimo už krikščionių padarytą skriaudą čiabuvių tautoms, – sakė Pranciškus. – Šventasis Sostas ir vietinės katalikų bendruomenės įsipareigoja skatinti čiabuvių kultūrą konkrečiomis dvasinio palydėjimo formomis, apimančiomis dėmesį jų kultūrinėms tradicijoms, papročiams, kalboms, laikantis Jungtinių Tautų deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių. Trokštame atnaujinti Bažnyčios ir Kanados čiabuvių tautų santykius, kuriuose buvo daug meilės, davusios puikių vaisių, tačiau ir tragiškų gilių žaizdų, kurias esame pasiryžę suprasti ir išgydyti.“
Popiežius įspėjo, kad tas kolonizatorių mentalitetas, kuris padarė tiek daug žalos Kanados čiabuvių tautoms, mūsų dienų pasaulyje tebėra gajus ir reiškiasi įvairiomis ideologinės kolonizacijos formomis. Tai kultūrinė mada, kuri viską suvienodina, viską sulygina, yra netolerantiška skirtumams, sutelkia visą dėmesį į dabartį, į žmonių poreikius ir teises, pamiršdama pareigas silpniausių ir pažeidžiamiausių mūsų brolių ir seserų atžvilgiu. Įvairiaspalvė Kanados klevo lapija mums primena, kaip svarbu kurti žmonių bendruomenes, kurios būtų ne blankiai vienodos, bet įvairios ir visiems atviros.
Toliau popiežius paminėjo dabartinio tarptautinio gyvenimo kontekstą.
„Mes neturėtume dalyti pasaulio į draugus ir priešus, kurti susipriešinimo ir ginkluotis. Ginklavimosi varžybos ir atgrasymo strategijos neatneš taikos ir saugumo. Turime savęs klausti ne kaip tęsti karus, bet kaip juos sustabdyti. Turime neleisti, kad ištisos tautos vėl taptų baisių ir užsitęsusių šaltųjų karų įkaitėmis“, – sakė jis.
Šiandien pasauliui reikia kūrybingos ir toliaregiškos politikos, gebančios įveikti susipriešinimą ir rasti atsakymus į didžiuosius pasaulinio iššūkius, tokius kaip taika, klimato kaita, pandemijos padariniai ir tarptautiniai migracijos judėjimai. Net tokioje išsivysčiusioje ir klestinčioje šalyje kaip Kanada, skiriančioje daug dėmesio socialinei paramai, yra daug benamių, kurie kreipiasi į bažnyčias ir paramos institucijas.
Popiežius prašė siekti, kad būtų priimami ekonominiai ir socialiniai sprendimai, atsižvelgiantys į tų, kuriems reikia pagalbos, poreikius, skatinantys visų dalyvavimą bendros gerovės kūrime.
Baigdamas savo kalbą Kanados valdžios ir pilietinės visuomenės atstovams popiežius patikino, kad Kanada ir jos žmonės yra labai artimi jo širdžiai.
