Armėnijos ir Turkijos lyderiai pirmadienį per retą pokalbį telefonu pažadėjo stiprinti pastangas normalizuoti susiekimą, prekybą ir diplomatinius ryšius tarp abiejų senų priešininkių.
Abi šalys paskelbė vienodus pranešimus, kuriuose sakoma, kad Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) „pabrėžė dvišalio proceso normalizuojant abiejų šalių ryšius svarbą“.
Liepos 1-ąją Ankara ir Jerevanas pasiekė proveržį per derybas Vienoje, kur jų diplomatai susitarė atverti abiejų šalių bendrą sausumos sieną trečiųjų šalių piliečiams ir atidaryti tiesioginius krovininių lėktuvų maršrutus.
„Lyderiai išreiškė viltį, kad liepos 1 dieną pasiekti susitarimai bus įgyvendinti artimiausioje ateityje“, – sakoma bendrame pranešime.
Abi šalys iki šiol nėra užmezgusios oficialių diplomatinių santykių, o jų bendrą siena nuo 10-ojo dešimtmečio yra uždaryta.
Turkijos ir Armėnijos ryšius temdo Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperijoje vykusios armėnų žudynės. Jerevanas teigia, kad šie žiaurumai buvo armėnų tautos genocidas
Turkijos ir Armėnijos ryšius temdo Pirmojo pasaulinio karo metais Osmanų imperijoje vykusios armėnų žudynės. Jerevanas teigia, kad šie žiaurumai buvo armėnų tautos genocidas.
Tačiau gruodį abi šalys paskyrė specialiuosius pasiuntinius, turinčius padėti normalizuoti santykius. Tai buvo padaryta praėjus metams po Armėnijos pralaimėjimo kare su Turkijos sąjungininku Azerbaidžanu dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.
Azerbaidžanas, per karą naudojęs Turkijos gamybos atakos dronus, susigrąžino didžiąją dalį ginčijamos teritorijos, nuo 10-ojo dešimtmečio kontroliuotos Jerevano remiamų armėnų separatistų.
Vasarį Turkija ir Armėnija pirmąkart per dvejus metus atnaujino tarpusavio komercinius skrydžius.
Visgi jų sausumos siena lieka uždaryta nuo 1993 metų, todėl sunkvežimiai priversti važinėti per Sakartvelą arba Iraną.
