JAV krikščioniškos įvaikinimo agentūros embrionų donorystės programos dėka gimė šimtai kūdikių, nors embrionų donorystės praktika tebėra ginčytinas klausimas tarp krikščionių.
Krikščioniškosios donorystės agentūros „Snowflakes” padalinio „Nightlight Christian Adoptions” duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose yra užšaldyta daugiau kaip 1 milijonas embrionų.
Agentūra bendradarbiauja su vaisingumo klinikomis visoje valstijose, kad padėtų žmonėms atiduoti likusius embrionus kitoms šeimoms, norinčioms „įsivaikinti” embrionus.
Jos duomenimis, beveik 2 000 žmonių paaukojo savo embrionus, o „įvaikintojams” gimė daugiau kaip 950 kūdikių.
„Nightlight Christian Adoptions” turi biurus dešimtyje šalies valstijų, o 1997 m. ji pradėjo įgyvendinti programą „Snowflakes” ir tapo embrionų donorystės programos pradininke.
Ši organizacija yra „seniausia ir labiausiai patyrusi embrionų donorystės agentūra pasaulyje”. Ji tapo vienintele akredituota embrionų donorystės agentūra 2021 m. gruodžio mėn.
Agentūros viceprezidentė Kimberly Tyson (Kimberli Taison) žurnalistams sakė, kad maždaug 30 proc. žmonių, su kuriais jie dirba, buvo nukreipti pas juos iš vaisingumo klinikų. Informacija apie donorystės galimybę žmones pasiekia internetinės rinkodaros priemonių dėka.
Donorystės programos paprastai būna anoniminės ir atviros visiems norintiems, sakė K. Tyson. Žmonės, norintys „įsivaikinti” embrionus, greičiausiai jau yra susidūrę su nevaisingumo problema, arba nesėkmingai bandę apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrą.
Tačiau kai kurie embrionių donorystės praktiką vertina kritiškai dėl jos sąsajų su bandymais apvaisinti mėgintuvėlyje ir vėliau likusių perteklinių embrionų tvarkymu.
Bioetikos ir kultūros tinklo centro (angl. The Center for Bioethics and Culture Network) vykdomoji direktorė Kallie Fell (Keli Fel) išreiškė susirūpinimą dėl galimų embrionų šaldymo pasekmių ir dėl to, ar šis procesas jiems nekenkia. Ji baiminasi, kad embrionų atšildymo ir perkėlimo į gimdyves praktika yra pernelyg eksperimentinė, kad ją būtų galima laikyti saugia ir etiška. Moteris taip pat įžvelgia problemą, kad atliekant procedūrą dalyvauja „nesąmoningos žmogiškos būtybės”.
„Šie embrionai, kaip mes juos vadiname, yra sielos ant ledo. Jos neduoda sutikimo”, – interviu sakė K. Fell. – Jie niekada nepasirašė sutikimo”.
Stephanie Gray Connors (Stefani Grei Konors), už gyvybę pasisakanti pranešėja ir knygos Conceived by Science autorė taip pat išreiškė susirūpinimą dėl embrionų, likusių po dirbtinio apvaisinimo, naudojimo. Ji teigia, kad bandymų apvaisinti mėgintuvėliuose metu su žmonėmis elgiasi taip, tarsi jie būtų daiktai, kuriuos reikia „pagaminti”.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje žmogaus kūną ir patį žmogų pavertė prekyviete, mano S. G. Connors. Tai veda prie dehumanizacijos ir išnaudojimo. Net ir embrionų donorystės atveju, nors ketinimai gali būti geri, reikia apsvarstyti moralines dilemas, sako moteris.
„Pateisinti apvaisinimus mėgintuvėliuose prisidengiant galimybe ,dovanoti’ vaikus, kurie yra ,pertekliniai’, reiškia elgtis su žmonėmis, sukurtais pagal Dievo paveikslą, kaip su drabužiais ar meno kūriniais – daiktais, kuriuos dovanojame kitiems, kai jie mums nebereikalingi, – tęsė ji. – Pagal Dievo planą žmonės turi atsirasti tik per lytinius santykius santuokoje, o tai reiškia, kad vienintelis embrionas, kuris kada nors turėtų patekti į moters kūną, yra jos pačios embrionas, sukurtas jos ir jos vyro sėklomis, atsiradęs kaip lytinių santykių vaisius.”
Tačiau pasak K. Tyson, agentūra taiko „geriausią donorystės praktiką”, skatinančią šeimų bendravimą. Anot jos, laikui bėgant tarp tokių šeimų dažnai užsimezga santykiai, kurie, jos nuomone, yra geriausi abiem pusėms ir vaikams.
„Mes, kaip tikri krikščioniškos pasaulėžiūros žmonės, tikime, kad gyvybė prasideda nuo pradėjimo, o mūsų programa sukuria užšaldytiems embrionams, kurie yra žmogaus gyvybė, tik laukianti tinkamos aplinkos, galimybę gimti”, – sakė K. Tyson.
