Liepos 5 d. Žemaičių Kalvarijos atlaiduose melstasi už Lietuvos Respublikos karines pajėgas bei Šaulių organizaciją.
Tą dieną į Žemaičių Kalvarijos Šventovę rinkosi Palangos dekanato tikintieji bei piligrimai iš visos Lietuvos.
Ne vienas šimtas karių meldėsi Bazilikoje už savo pašaukimą ginti Tėvynę Lietuvą, visų maldos kilo į Dangų už taiką Lietuvoje ir visame pasaulyje bei už kariu ir šaulius, kurie nuolat budi Lietuvos sargyboje.
12 val. Šventosioms Mišioms, į kurias rikiuotės būdu, grojant Klaipėdos Karinių jūrų pajėgų orkestrui, atžygiavo didelis būrys karių, vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Lietuvos kariuomenės ordinariato ordinaras Gintaras Grušas, koncelebravo Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius, atvykę kariuomenės kapelionai.
Liturgijoje patarnavo diakonai ir seminaristai, giedojo choras iš Palangos, Vadovaujamas Edmundo Jucevičiaus, jiems pritarė simfoninis orkestras taip pat iš Palangos. Šventąsias Mišias tiesiogiai transliavo Marijos radijas.
Šventųjų Mišių pradžioje visus susirinkusius maldininkus pasveikino Telšių vyskupijos ganytojas vyskupas Algirdas Jurevičius, pakvietė melstis už Lietuvos kariuomenę bei Šaulių organizaciją, pasveikino garbius svečius – Kretingos, Palangos, Nidos savivaldybių merus ir kitus civilinės valdžios atstovus bei kariuomenės vadus, karius, šaulius bei jų vadus ir visus piligrimus iš Palangos dekanato ir visos Lietuvos.
Sakydamas pamokslą arkivyskupas pirmiausia pasveikino visus surinkusius. Jis kvietė pirmiausia atnaujinti ryšį su Dievu, kad mūsų užgaidos netaptų konfliktų ir karų priežastimi.
Cituodamas šventojo apaštalo Jokūbo laišką, arkivyskupas išryškino būtinybę būti klusniems Dievui žemiškoje kelionėje. Vykdyti Dievo valią – svarbiausia. Šiame laike esame pakviesti permąstyti savo valstybės gynybos svarbą ir būtinybę. Valstybės gynyba kiekvieno piliečio pareiga, už jos saugumą atsakingi ne tik tie, kurie yra apsivilkę kario uniformą.
Matome karo baisumus, nusikaltimus, sudėtingą Ukrainos padėtį. Visi yra paveikti nuodėmės, visi kenčia nuo nuodėmingumo. Mūsų visuomenė silpninama nuodėmės tikrovės, todėl mums visiems reikia atsivertimo, maldos, visiems reikia Jėzaus, kuris gelbsti, kad nepražūtume. Kryžiaus auka mūsų išganymui yra išganinga, todėl esame pakviesti šį slėpinį apmąstyti einant Kryžiaus keliu. Esame pakviesti nustatyti teisingą santykį su Dievu.
Esame pakviesti nustatyti teisingą santykį su Dievu.
Mums reikia Dievo gailestingumo, ir tapti gailestingiems kitiems. Mes negalime leisti įsivyrauti blogiui, pykčiui, kerštui ar kitoms griaunančioms jėgoms. Jėzus kviečia į vidinę laisvę, kad apgintume Tėvynę nuo priešų. Nežiūrint kokie sunkumai ar išbandymai mus užkluptų mes visada eikime į santykį su Viešpačiu. To santykio mokomės atvykę į Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, o čia to mus moko Dievo Motina, Krikščioniškų Šeimų Karalienė.
Po Šventųjų Mišių, maldos į Krikščioniškųjų Šeimų Karalienę, vyskupų suteikto palaiminimo ir svečių sveikinimo, maldininkai, kariai, šauliai klausėsi trumpos katechezės apie Žemaičių Kalvarijos Šventovę ir giliąją senąją Kalnų giedojimo maldingumo tradiciją, kurią vedė Žemaičių Kalvarijos Šventovės istorikas kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas.
Po katechezės didelis būrys šaulių, karių su savo skirtingomis uniformomis bei maldininkai patraukė į Kryžiaus Kelią, po kurio šventinės agapės metu Žemaičių Kalvarijos parapijos namuose vyko atlaidų dalyvių nuotaikingas pabendravimas.
