Lietuva turi gintis ir neatsitrauks nuo savo sprendimų dėl migrantų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Lietuva ėmėsi visų svarbių sprendimų ir priemonių, kad apsaugotų savo nacionalinį saugumą ir Europos Sąjungos išorės sieną, šiuo metu mes nematome, kad situacija ženkliai pasikeitusi, kad mes galėtume atsitraukti nuo savo sprendimų. Lietuva tikrai ginsis, jei tokios grėsmės išliks“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė A. Bilotaitė.
Komentuodama Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms, ministrė teigė, jog prieglobsčio prašyti galima.
„Lietuvoje yra sukurta sistema, kad įmanoma pateikti prieglobsčio prašymus, nėra taip, kad mes nesudarome galimybės. Mes sudarome galimybę, t. y. ambasadoje, tam tikruose pasienio kontrolės punktuose – deja, mes matome, kad noro pasinaudoti, dėl suprantamų priežasčių ir režimo dalyvavimo tame procese, tokių pavyzdžių mes nematome“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, Lietuvos priimti sprendimai buvo būtini ne tik dėl šalies nacionalinio saugumo, bet ir siekiant apsaugoti Europos Sąjungos (ES) išorės sieną.
Iki šiol Europa nebuvo susidūrusi su tokio pobūdžio ataka. Iki šiol migracijos politika buvo visai kitokia, ir teisės sistema tam buvo pritaikyta. Tokioms situacijoms, kuri vyksta prieš Lietuvą, sistema nebuvo pritaikyta, ir todėl mes siekiame pokyčių
„Manau, tas argumentas labai aiškus, mes sudarome galimybę (teikti prašymus), kalbant apie kitas priemones, kurių ėmėsi Lietuva, tos priemonės buvo kompleksas tam, kad mes galėtume apsisaugoti ir neatverti naujo migracijos kelio, t. y. problema, kuri būtų buvusi ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai“, – teigė A. Bilotaitė.
Ji taip pat tvirtino, jog Lietuvos priimti veiksmai buvo derinami su tarptautinėmis institucijomis, Europos Komisija, o dabartinis teisinis reglamentavimas dėl neteisėtų migrantų nebeatitinka realijų, tad Lietuva siekia keisti taisykles.
„Iki šiol Europa nebuvo susidūrusi su tokio pobūdžio ataka. Iki šiol migracijos politika buvo visai kitokia, ir teisės sistema tam buvo pritaikyta. Tokioms situacijoms, kuri vyksta prieš Lietuvą, sistema nebuvo pritaikyta, ir todėl mes siekiame pokyčių“, – pažymėjo A. Bilotaitė.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.
Teisėjų kolegija tokį prejudicinį sprendimą ketvirtadienį priėmė skubos tvarka, išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą migranto M. A. byloje.
ES Teismas nurodė, kad tiek neteisėtų migrantų sulaikymas karo, nepaprastosios padėties ar ekstremalios situacijos metu vien dėl buvimo šalyje nelegaliai, tiek ir galimybės prašyti prieglobsčio nesuteikimas prieštarauja Bendrijos direktyvoms.
Tiek A. Bilotaitė, tiek Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė akcentavo, kad metų pradžioje patikslinus vidines tvarkas, visiems migrantams, įskaitant esančius migrantų stovyklose, sudaryta galimybė pateikti prašymus dėl prieglobsčio.
A. Bilotaitė taip pat tvirtino, kad migrantai turėjo visas galimybes pateikti prašymus ir anksčiau, Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ar pasienio kontrolės punktuose ir nesiveržti per sieną, bet šiomis galimybėmis nesinaudojo.
Ministrė priminė, kad Lietuva yra pateikusi siūlymus keisti ES migracijos taisykles ir „deda daug vilčių“ į būsimą Čekijos pirmininkavimą ES, jog šis klausimas taps prioritetinis.
Ministrė pabrėžė, jog minėtas migrantas M. A. šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos, jam nebuvo taikomi judėjimo suvaržymai.
„Tai, matyt, yra individualus atvejis, bet yra institucijų sprendimai, mes juos gerbiame, į juos įsiklausome. Bet Lietuvai svarbu apsiginti ir Lietuva ginsis, jei tik bus kažkokios grėsmės“, – akcentavo ji.
E. Gudzinskaitė teigė, kad Migracijos departamentas taiko „standartinę procedūrą“ nepriimti kai kurių prašymų, kurie teikiami ne teisės aktuose nurodytose vietose. Jos teigimu, migrantas turi pateikti jį asmeniškai, būti apklaustas. Tačiau ji pažymėjo, kad dauguma prašymų priimama ir minėtas M. A. atvejis yra vienas iš keliolikos nuo migrantų antplūdžio pradžios.
„Per metus tokių atvejų normaliame gyvenime būdavo galbūt kartą per mėnesį, pernai, kadangi buvo žymiai daugiau žmonių, buvo keliolika ar keliasdešimt. Bet, vėlgi, tai – nedidelis skaičius. Kalbant apie situaciją, metų pradžioje patikslinta prieglobsčio procedūra, nustatytas konkretus terminas, per kiek laiko departamentas turi atsakyti ir paaiškinti asmeniui, kaip jis turi pateikti prieglobsčio prašymą“, – paaiškino ji.
