Izoliacija, nuotolinės pamokos, darbo vieta kambaryje… pasibaigus pandemijai, švietimo sistema jau niekada nebebus tokia pat kaip buvusi. Pokyčiai buvo skausmingi, bet tapo aišku, kad kai kurie mokymosi proceso atributai gali iškeliauti „į archyvą“.
Daug investavo
Per pandemiją, siekdama užtikrinti, kad visi mokiniai turėtų galimybę mokytis nuotoliniu būdu, mokyklų perėjimui į skaitmeninę erdvę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) papildomai skyrė 14 mln. eurų. Už šiuos pinigus mokyklos galėjo įsigyti reikiamos įrangos arba skaitmeninių mokymo priemonių. Ir, kad investicijos būtų kuo labiau naudingos, šios priemonės pasiliks su mokiniais ir po pandemijos.
„Dabartiniai teisės aktai numato, kad įprastinėmis, ne pandemijos, sąlygomis 20 proc. mokymo turinio mokyklose gali būti įgyvendinama nuotoliniu būdu“, – kalba ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė. Ir priduria gerą žinia mažoms rajonų mokykloms: „Tai leistų mažesnėse mokyklose ar, kur yra atstumai tarp mokyklų, išnaudoti ne tik savo mokykloje esančius mokytojus, bet ir šalia esančių mokyklų mokytojus ir juos pasitelkti kai kurių dalykų mokymui.“
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Karolinos Pralgauskytės nuomone, COVID-19 pandemijos metu įvestas skaitmeninis nuotolinis mokymasis sukėlė išties nemažai iššūkių.
„Pasidžiaugti galima tuo, kad priverstinai greičiau skaitmenizavomės, galima tikėtis, kad dėl to bus lengviau ateityje. Tinkamai išnaudojus nuotolinio mokymosi galimybes galima pasiekti stulbinamai gerų rezultatų, išspręsti daug problemų. Tačiau ne visur ir ne visada pavyko sistemingai pereiti iš kontaktinio ugdymo į nuotolinį“, – kalba Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė.
Išdėliojo prioritetus
Pakankamas perėjimas į skaitmeninę erdvę leido pradėti svarstyti apie popierinių knygų atsisakymą. Mokytojai įgavo galimybę ne tik vesti pamoką virtualiai, nepasirodydami klasėje, bet ir įrašyti ją iš anksto, sumodeliuodami į savotišką dokumentinį filmą. Maža to, ir transliuoti jį iš karto kelioms klasėms.
„Manau, kad mokyklos bendruomenei, tiek mokiniams, tiek mokytojams, reikia palikti galimybę rinktis. Tam tikrais atvejais turėtų būti knygos, kitais – skaitmeninis turinys“, – kalbėjo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, Kauno KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas, linkęs laikytis nuomonės, kad kardinaliai popierinių knygų atsisakyti dar nevertėtų.
Neliks kai kurių „nuolaidų“
Nors Lietuvoje sudėtingos oro sąlygos pasitaiko nedažnai, jau ir jos nebeturės įtakos mokymo procesui: nepalankaus oro atveju jis tiesiog vyks skaitmeninėje erdvėje.
„Tokių dalykų, kaip nutikdavo anksčiau, kai pamokos būdavo nutraukiamos dėl karščio, dėl šalčio, dėl egzaminų, nebeliks, nes iš karto bus pereinama prie nuotolinio mokymo“, – teigia Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Ir jau visai „į užribį“ iškeliauja toks reliktas, kaip tėvų susirinkimas. „Pandemija mus išmokė, kad sutaupome daug laiko nevažiuodami į kontaktinius susitikimus, į posėdžius. Jie ir toliau liks nuotoliniai, o kontaktiniai bus pagal poreikį, pokalbiai su šeimomis, su klasės vadovu, dalykų mokytojais“, – teigia D. Žvirdauskas.
Pasikeitė patys vaikai
Pandemija pakeitė ne tik mokyklą, bet ir pačius vaikus: vieni gerai prisitaikė prie nuotolinio mokymo proceso ir pradėjo klestėti, kiti, priešingai, patyrė psichologinį diskomfortą ir pradėjo kaip niekad vertinti gyvąsias patirtis – bendras keliones, ekskursijas ir gyvas pamokas. Erudito licėjaus mokytojas ir pavaduotojas ugdymui Rokas Balčiūnas sako pastebėjęs, kad turėtų kristi pažymio kultas. „Yra tokių mokinių, kuriems nuotolinis mokymasis tapo išsigelbėjimu. Jie prisitaikė, atrado save. Kitiems šis laikotarpis buvo sudėtingas, juos psichologiškai veikė tai, kad negali gyvai bendrauti, apkabinti draugo“, – sako jis.
Tyrę pandemijos padarinius vaikų mokymuisi specialistai taip pat pastebėjo tokius trūkumus: daugiau vaikų regėjimo sutrikimų, vaikų nutukimo ir antsvorio, dažnesni galvos skausmai, prastesnė miego kokybė. Pablogėjo dalies vaikų emocinė savijauta, visų amžiaus grupių vaikų žiniose atsirado spragų (pradinių klasių mokinių – ypač lietuvių kalbos). Visų amžiaus grupių vaikai stokojo savarankiško mokymosi įgūdžių, sumenko vaikų socializacija – nebuvo patenkinti bendravimo su bendraamžiais ar su mokytojais poreikiai. Be to, kaip blogesnės vaikų sveikatos ir savijautos rizikos veiksnys, išryškėjo jų tėvų patiriama įtampa ir stresas.
