Visame pasaulyje žinomas klinikinis psichologas Jordanas Petersonas (Džordanas Petersonas), Lietuvoje turbūt geriausiai žinomas kaip pasaulinio bestselerio „12 gyvenimo taisyklių“ autorius, dažnai kviečiamas kalbėti į įvairius renginius. Neseniai jis buvo pakviestas kalbėti koledžo absolventams, kuriuos paragino pastebėti velnią, laukiantį jų pasirinkimo kryžkelėje.
Savo kalboje, sakytoje Mičigano valstijoje (JAV) esančio vieno koledžo absolventams, populiarus psichologas citavo biblinius pasakojimus ir naudojo dvasines metaforas, skatindamas studentus išlaikyti tikėjimą, kai jie susiduria su pagundomis savo kritiniuose gyvenimo laikotarpiuose, pavyzdžiui, tokiu sudėtingu laikotarpiu kaip koledžo baigimas.
Gegužės 7 d. sakytoje kalboje kanadiečių rašytojas ir profesorius perspėjo studentus, kad jie yra šiuo metu gyvenimo „kryžkelėje”, kai žmonės susiduria su velniu ir jie dabar turi „išsiaiškinti” su savo sąžine.
Kalbos metu ji pažymėjo, kad studentai jau nebėra tie žmonės, kuriais buvo prieš ketverius metus – dabar jie turi „galimybę būti kita savo versija”.
„Ir tada galite paklausti, na, kodėl jūs sutinkate velnią kryžkelėje?” – sakė jis. – Atsakymas iš esmės yra toks: kai gyvenime atsiduriate tokioje vietoje, kur turite rinktis… kadangi pasirinkimai, kurie dabar atsiduria prieš jus, yra svarbūs, jūs taikote į viršų arba į apačią, o kiekviename pasirinkimo taške visada yra gundantis velnias, viliojantis jus žiūrėti į apačią”, – tęsė psichologas.
Kaip „gundymo dvasios” pavyzdį J. Petersonas paminėjo biblinį pasakojimą apie Kainą ir Abelį, iliustruodamas, kaip Dievas nubaudė Kainą už tai, kad šis atliko „netinkamas aukas”, kurios „netarnavo aukščiausiam gėriui”. Vietoj to, jo pasirinkimas buvo „apgaulingas ir arogantiškas vienu metu”.
„Nes kai darome netinkamas aukas, giliai savyje tikime, kad ištraukėme vieną kozirį prieš Dievą, – sakė J. Petersonas. – Ir aš manau, kad tai pagunda, kurios galbūt norėtumėte išvengti”.
Jis atkreipė dėmesį į Pradžios knygos eilutes, kur Dievas užtvindo žemę, nes žmonija yra pasimetusi, bet pasigaili Nojaus ir jo šeimos.
Vienoje asmeninėje istorijoje, kurioje jis pasidalino su studentais, jis priminė Nojaus istoriją ir ją palygino su savo dukros atveju.
Jo dukra būdama maža ilgą laiką „labai, labai sirgo”. J. Petersonas tuomet perspėjo ją, kad ši nesinaudotų savo liga kaip pasiteisinimu. „Taigi, tai dar viena pagunda, tiesa? Tai savotiška beviltiškumo pagunda ir, galima sakyti, egzistencinis nerimas, kuriam leidžiame persmelkti save”, – sakė jis.
„Sakyčiau, kai atsiduriate kryžkelėje, ir jau ketinate nusiminti, drąsiai pakilkite ir pažiūrėkite, ar galite jai atsispirti”, – tęsė J. Petersonas. – Taip bus geriau ir jums, ir jus supantiems žmonėms:.
Jis taip pat paminėjo Pradžios knygos eilutėse aprašytą istoriją apie Babelio bokštą, kai Nojaus palikuonys bandė pastatyti pakankamai aukštą statinį, kad pasiektų dangų. J. Petersonas tai pavadino „Liuciferio” istorija, nes Liuciferis yra „išdidaus intelekto” simbolis, kuris iškilo per aukštai ir krito, kai metė iššūkį Dievui.
„Savo intelekto šlovinimas, savo imperijos statymas savo siauriems tikslams… Priežastis, kodėl neturėtumėte to daryti, nors tam tikra prasme tai ir vilioja, ypač jei turite tinkamų gebėjimų, yra ta: ar tikrai norite valdyti pragarą?”
Savipagalbos autorius patarė mokiniams suskaidyti savo gyvenimą į „praktinius dalykus”, užtikrinant, kad jie turėtų tokius dalykus kaip karjera, santykiai ir pilietinės pareigos, padedančius „susikurti savo įvaizdį”. Savęs vizija turėtų leisti jiems manyti, kad, „tinkamai pasiaukojus”, jie gali turėti viską, ko „[jiems] reikia ir ko jie nori”.
„Taigi praktikuodami bet kurį gėrį, tikrąja to žodžio prasme ir tinkamai aukodamiesi šia kryptimi, jūs kartu mokotės artėti prie gėrio, kuris yra visų gėrybių suma arba esmė”, – J. sakė Petersonas.
„Sakyčiau, kad esminis krikščionybės reikalavimas yra, kad gėris, vienijantis visas šias gėrybes, yra tas pats gėris, atsispindintis Kristaus paveiksle, kuris yra gyvenimo kančios priėmimo ir būtinybės tarnauti mažiausiems kaip aukščiausio pašaukimo paveikslas”, – pabrėžė J. Petersonas, tvirtindamas, kad krikščionybės pažadai greičiausiai yra „tikresni už bet ką kitą”.
Kanados psichologas turi daug sekėjų internete ir yra geidžiamas kalbėtojas, garsėjantis gyvenimiškais patarimais, ypač sunkumų kamuojamiems jauniems vyrams, ir naudojantis biblinius archetipus sudėtingoms tiesoms apie žmogaus prigimtį paaiškinti.
Kovo mėn. podkasto interviu su „Orthodox Arts Journal” redaktoriumi Jonathanu Pageau (Džonatanu Peidžu) metu J. Petersonas užsikirto kalbėdamas apie Jėzų ir paskatino gerbėjus melstis už jo tikėjimo kelionę. Jis prisipažino, kad vis dar nežino, ką manyti apie krikščionybę, teigdamas, kad „per daug bauginanti tikrovė, kad galėtų visiškai tikėti”.
