Seimas po svarstymo pritarė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-5015(2), kuriomis numatoma įtvirtinti asmeninės pagalbos poreikį kaip vieną iš specialiųjų poreikių rūšių ir plėsti asmeninio asistento paslaugą. Asmenine pagalba siekiama sudaryti sąlygas neįgaliajam gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.
Svarstomu projektu siekiama reglamentuoti asmeninės pagalbos poreikio nustatymo, asmeninės pagalbos teikimo organizavimo, finansavimo ir apmokėjimo sąlygas.
Įstatyme asmeninis asistentas būtų apibrėžiamas, kaip fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais.
Asmeninis asistentas, pradėdamas teikti asmeninio asistento paslaugas, turėtų būti išklausęs įžanginius individualios priežiūros personalo mokymus, jeigu neturi Socialinių paslaugų įstatyme nustatyto išsilavinimo arba nėra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento kvalifikacijos pagal socialinių darbuotojų padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento profesinio mokymo programą.
Asmeninės pagalbos poreikis būtų nustatomas individualiai kiekvienam neįgaliajam, vertinant kompleksiškai sveikatos būklę ar organizmo funkcinius sutrikimus, galimybes atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurie yra būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybės užtikrinimą atsakytų savivaldybių institucijos. Neįgaliojo, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį neįgaliojo prašymu nustatytų socialiniai darbuotojai.
Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos būtų mažesnės nei 256 eurų, už asmeninę pagalbą jam mokėti nereikėtų. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, tačiau tai neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.
Svarstomais pakeitimais planuojama atsisakyti nedidelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo. Asmenys, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, bus prilyginami turintiems vidutinių specialiųjų poreikių lygį. Tokiu atveju šie asmenys, kaip ir tie, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, galės pasinaudoti transporto lengvatomis ir lengvata nemokėti rinkliavos gaminantis tapatybės kortelę ar pasą.
Pagal naujas nuostatas būtų nustatomi du specialiųjų poreikių lygiai:
1) didelių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 proc. darbingumo lygis;
2) vidutinių specialiųjų poreikių lygis – nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 proc. darbingumo lygis.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba rekomenduotų asmeniui, dėl kokių specialiosios pagalbos priemonių jis galėtų kreiptis, pavyzdžiui, dėl būsto pritaikymo, techninės pagalbos priemonių, socialinių paslaugų, asmeninės pagalbos ir panašiai. „Minėta rekomendacija užtikrintų vieno langelio principo taikymą gaunant informaciją apie neįgaliajam reikalingas specialiosios pagalbos priemones ir sudarytų galimybę užtikrinti lygias neįgaliojo ugdymo, profesines, socialines bei visaverčio integravimosi į visuomenę galimybes“, – teigia projekto iniciatoriai.
Po svarstymo už naujas nuostatas balsavo 111 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 7 parlamentarai. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. Jei Seimas galutinai pritars šioms pataisoms, jos įsigaliotų 2021 m. liepos mėn.
