Piktų ubagų Šiaurės Korėjoje nusipenėjęs vienas vadas, o piliečiai ploni kaip šakaliukai ir visų cholesterolis normoj. Sočiose turčių valstybėse vadovybė plona, užtat balsuotojai stori, klesti riebalų nusiurbimo, sporto klubų ir idiotiškų dietų bizniai. Tokios pilvo demokratijos modelio galiojimo terminas eina į pabaigą, greit ploni būsim visi.
Visuotinė hiperinfiliacija dėl kovidinės psichozės, kai „ribojimų” ir kitų ekonominių nesąmonių laužą bandyta gesinti į finansų rinką metamais tuščių pinigų trilijonais, prasidėjo praėjusiais metais. Ypatingai tai buvo juntama maisto produktų sektoriuje, kuriame prasidėjo pasaulinė maisto krizė, kurios niekas net nesistengia neigti. Kainos ėmė sparčiai kilti.
Netiesioginiai, vartojimo mokesčiai sudaro kainos dalį, todėl lygiai tokiu pat mastu ėmė kilti mokesčių surinkimas į biudžetą. 2021 metais vien PVM surinkimas padidėjo 31,7 %. Padidėjo ir kitų mokesčių – gyventojų pajamų mokesčio surinkta 19,1 % daugiau, pelno mokesčio 51,8 % daugiau, iš viso mokestinių biudžeto pajamų per metus surinkta 2,014 mlrd. eurų daugiau, metinis padidėjimas fantastiškas – 25,1 %. Europos Sąjunga taip pat nepašykštėjo – Lietuvai iki 2027 metų “gaivinimui nuo COVID-19” kasmet skirs daugiau kaip po 2 mlrd. eurų.
Sunkiausiai krizes pakelia tie, kurie gyvena nuo algos iki algos ir visą šeimos biudžetą išleidžia maistui ir buitinėms paslaugoms. Todėl dauguma Europos valstybių ėmėsi priemonių socialiniam sprogimui išvengti, sumažino degalų akcizus ir PVM būtiniausiems (nusiraminkit, biudžetininkai, ne visiems!) maisto produktams, tuo pačiu mažindamos būtinų elementariam pragyvenimui reikmenų kainas.
Mūsų buhalteriai, administruojantys šią teritoriją, surinkę papildomus milijardus ir dar gavę papildomų metropolijos milijardų, ištisus mėnesius vaidino, kad savo šalies gyventojams nieko kompensuoti nereikia. Viskas yra gerai, o kitų valstybių patirtys mums negalioja, nes esam unikalūs ir pas mus ekonominiai dėsniai yra kitokie. Ir bet kokie siūlymai sekti kaimyninių valstybių pavyzdžiu yra „populizmas”.
Viskas yra gerai, o kitų valstybių patirtys mums negalioja, nes esam unikalūs ir pas mus ekonominiai dėsniai yra kitokie.
Ir štai, prasidėjo karas Ukrainoje. Tai ne šiaip Rusijos invazija, o pasaulinis karas, į kurį ekonomiškai jau įsitraukia visos didžiosios valstybės, pertvarkydamos savo ūkines ir finansų sistemas ilgalaikei konfrontacijai. Maisto pasaulinė krizė tampa visuotine. Per metus būtiniausių maisto produktų krepšelis Lietuvoje pabrango 24,8 %, t.y. vidutiniškai kainos augo 2 % per mėnesį ir kainų augimas vis spartėja.
Per kovą tas pats „krepšelis” pabrango jau 6,5 %., nors pagrindiniai maisto produktų kainų gigantiško augimo mechanizmai dar net nepradėjo suktis. Ukrainos ir Rusijos kviečių, Baltarusijos ir Rusijos kalio trąšų išėmimas iš rinkos neišvengiamai sukels katastrofiškas pasekmes ir kainos augs vis sparčiau ir sparčiau. Baigsis dar turimi resursai ir dėl kartais pabrangusių trąšų ir energijos, dėl karo veiksmų rudenį žymiai kris žemės ūkio produkcijos kiekis ir kainos sieks kosmosą. Ekspertai jau prakalbo apie bado grėsmę trečiajame pasaulyje.
Pagaliau mūsų bukalaurai susizgribo ir pateikė „antiinfiliacinį paketą”, sutiktą džiugiomis dvaro ekonomistų ir provaldiškos žiniasklaidos katutėmis. Principas kaip ir visų konservatoriškų „reformų” – buhalterinis, t.y. „populizmu” neužsiiminėti, mokesčių ir tuo pačiu kainų net maistui nemažinti.
Iš kosminių kainų dar daugiau atimsim mokesčių į biudžetą ir tada teisingiau padalinsim! O jei manot, kad greit atimt nebebus ką, tai juk buhalterės Ingridos ministrė, buhalterė Gintarė paaiškino visiems – tipinis lietuvis dar turi neatimtų pinigų, kuriuos galima ir reikia atimti! Taigi ir pažiūrėkim, brangūs Lietuvos žmonės, ką mums padalins.
Jei turite vaikutį, tai gausit per mėnesį 7 (septynis!) eurus. Keturis mėnesius pataupę, galėsit sauskelnių pakelį nusipirkti. O jei esat pensininkas, gausit net 20 eurų, galėtumėt nusipirkt po pieno pakelį kas antrą dieną, tačiau daugiau išleisit pabrangusiai elektrai ir šildymui, kuriuos kompensuos tik simboliškai, tai to pieno ir nematysit.
Didžiausia dovana laukia dirbančiųjų, gaunančių minimalią algą. Jiems brangioji (tiesiogine prasme) valstybė dovanos net 16 (šešiolika!) eurų, įsivaizduojat! Galėtumėt nusipirkt kelis pakelius kruopų, jei dabar kur nors rasit, bet kai kainos įsisuks, padvigubės ir kruopų atsiras – galėsit nusipirkt kruopų tiek, kiek iki „reformos” ir dar mažiau.
Nuo minimalios algos imti pajamų mokesčius karo metu yra nežmoniška, tačiau valdžia neapmokestinamųjų pajamų dydžio minimaliai algai net nesirengia prilyginti. Pajamų mokestį tik sumažins ir atims iš jūsų atlyginimo ne 54, o „tik” 38 eurus, bet vis tiek atims.
Visi šie „antiinfiliaciniai” paistalai įsigalios tik nuo birželio ar liepos, nes dar reikia Seime diskutuoti ir diskutuoti. Todėl iki to laiko kainų kilimas ramiai suvalgys visus tuos „padidinimus” kelis kartus, gal dar koks šimtas kitas nepaskiepytų senukų numirs – ir lėšų reiks mažiau, ir biudžetui lengviau. Šiaip ar taip, apie papildomas kruopas net nesvajokit, jų bet kokiu atveju turėsit dar mažiau. Ačiū partijai ir vyriausybei už nenuilstamą rūpinimąsi lietuvių liaudimi!
O tam, kad kenkėjiškai, antivalstybiškai negalvotumėt ir neužsiimtumėte antitary…, atsiprašau, antikonservine agitacija ir propaganda, jog lenkų modelis mažinant vartojimo mokesčius yra geresnis ir nelakstytumėt po visokius ten Seinus apsipirkti, po provaldišką „žiniasklaidą” kaip sykis šiomis dienomis paskleista keletas užsakomųjų tekstų, kur „įrodoma”, kad Lenkijoje viskas pabrango ir nebeapsimoka ten važiuoti. Nors jei paskaitytumėt komentarus po jais, tai pamatytumėt, jog tai melas ir važiuojantieji sako, kad ten viskas žymiai pigiau.
O jei manot, kad valdžia negali žmonėms daugiau duoti – tai galvokit dar kartą. Iš tų 2 su trupučiu „antiinfiliacinio paketo” milijardų pusė, t.y. 1,1 mlrd. eurų skirta ne žmonėms ir ne kompensacijoms. Atspėkit iš trijų kartų – kam?
Taip, atspėjot, prizą į studiją! Žaliajam kursui, kovai su klimato kaita! Atsinaujinančiai energetikai, vėjo malūnų parkams jūroje, saulės parkams, žaliajai renovacijai, renovacijos platformoms, renovacijos procesų informacinei sistemai ir kitoms pinigų plovykloms, žaliųjų lobistų firmoms ir viešųjų pirkimų liūtams pamaloninti – juk karas, kada svarbiausias uždavinys yra tiesiog išgyventi – pats laikas tokioms investicijoms, ar ne? Ir netolimoje ateityje numatoma „mokesčių pertvarka”, kuri jau suderinta – taip vadinamas dar vienas mokesčių padidinimas.
Didinti mokesčius ir ištaškyti juos saviesiems, nieko daugiau konservatoriai ir nemoka. Tokios danajų dovanos brangiems Lietuvos žmonėms – atimti ir pa(si)dalinti, kitokių veiksmų invaziniai ekonomikos švonderiai nemoka. Jei manote kitaip – esat prieš Ukrainą, prorusiškas vatnikas ir valstybės priešas, tą jums kiekvienas prasigėręs sisteminis gitaristas su skiautere bemat išaiškins.
