Seimas nusprendė, kad paaugliai galės skiepytis be tėvų žinios

Seimas šią savaitę atmetė grupės opozicinių parlamentarų inicijuotą projektą, kuriuo norėta užkirsti kelią 16-mečiams pasiskiepyti be tėvų žinios.

Pataisa siūlyta nuo 16 iki 18 metų kelti amžiaus ribą, kada jaunuoliai gali savarankiškai, be tėvų ar globėjų sutikimo, kreiptis dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, taip pat – ir dėl imunoprofilaktikos.

Už tai po pateikimo balsavo 38 Seimo nariai, 31 buvo prieš ir susilaikė 14 parlamentarų, tad projektui nepritarta.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas šiuo metu numato, kad pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo atvejus, kai pacientas negali savo valios išreikšti pats.

Grupė Seimo narių, daugiausiai „valstiečiai“, siūlė nustatyti, kad ši riba būtų 18 metų. 

„Šian­dien ne­pil­na­me­tis as­muo nuo 16 me­tų tu­ri tei­sę kreip­tis dėl bet ko­kių svei­ka­tos priežiūros pa­slau­gų su­tei­ki­mo be tė­vų su­ti­ki­mo ir be jų ži­nios. Tai reiš­kia, kad ne­pil­na­me­tis asmuo ga­li sa­va­ran­kiš­kai nu­spręs­ti ir kreip­tis ne tik dėl pro­fi­lak­ti­nių svei­ka­tos prie­žiū­ros paslaugų, bet taip pat ir in­va­zi­nių, intervencinių, chi­rur­gi­nių svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų teiki­mo“, – pristatydama projektą kalbėjo „valstietė“ Ligita Girskienė.

Parlamentarė patvirtino, kad projektas teikiamas siekiant užkirsti kelią pilnametystės dar nesulaukusiems jaunuoliams pasiskiepyti nuo koronaviruso, jei tam nepritaria tėvai.

„Po­rei­kis apie tai dis­ku­tuo­ti at­si­ra­do ta­da, kai vai­kai bu­vo pra­dė­ti skie­py­ti nuo COVID-19 ligos. Iš tik­rų­jų su­si­da­rė to­kia si­tu­a­ci­ja, kai pa­aug­liai 15 me­tų, 16 me­tų, 17 me­tų nu­ė­jo pasiskie­py­ti be tė­vų ži­nios ir tė­vai apie skie­po fak­tą su­ži­no­jo tik ta­da, ka­da vai­kui pa­si­reiš­kė ša­lu­ti­nis povei­kis, tai yra nu­vy­kę į li­go­ni­nę, kai vai­kui su­ki­lo tem­pe­ra­tū­ra, pra­dė­jo skau­dė­ti gal­vą ir pana­šiai“, – sakė parlamentarė.

Prieš projektą kalbėjęs konservatorius Jurgis Razma teigė, kad projektas rodo nepasitikėjimą jaunimu ir, Seime svarstant Konstitucijos pataisas dėl jaunesnio kandidatavimo į Seimą amžiaus, „siū­lo spren­di­mus vi­siš­kai ki­ta kryp­ti­mi, tai yra pa­di­din­ti amžių, kai jau­nas žmo­gus pats ga­li ap­si­spręs­ti, ar jam skie­py­tis, ar gau­ti vie­nas ar ki­tas sveika­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas“.

„Aš tik­rai vie­šo­jo­je erd­vė­je ne­gir­dė­jau, kad dėl da­bar­ti­nės am­žiaus ri­bos iš­kil­tų ko­kių nors pro­ble­mų ir, man at­ro­do, čia gal dau­giau pro­jek­tas są­ly­go­tas ati­tin­ka­mų ju­dė­ji­mų, ku­rie tu­ri la­bai re­zer­vuo­tą po­žiū­rį į skie­pus, ir tie­siog tuo pa­grin­du jie no­ri dar la­biau su­ma­žin­ti besiskiepijančių as­me­nų ra­tą“, – sakė J. Razma.

Šį projektą teikė „valstiečiai“ Ligita Girskienė, Arvydas Nekrošius, Dainius Kepenis, Dainius Gaižauskas, „darbietis“ Aidas Gedvilas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė Vilija Targamadzė ir kiti.