Amerikos verslo instituto paskelbtoje naujoje ataskaitoje teigiama, kad, nepaisant akivaizdžios priklausymo tikinčiųjų bendruomenei naudos, amerikiečiai su kiekviena karta vis dažniau nusigręžia nuo religinių grupių, o dauguma į jas niekada taip ir nesugrįžta.
Taigi, religijos įtaka Amerikos gyvenime ženkliai sumenko, kaip atskleidžia ataskaita. Žmonės, kadaise buvę religingi, šiandien atsisako religijos, nes yra ja nusivylę, nors daugelio tėvai buvo religingi.
„Šiandien suaugę žmonės turi visiškai kitokią religinę ir socialinę patirtį nei ankstesnės kartos. Tūkstantmečio ir Z kartos vaikų tėvai mažiau skatino savo vaikus reguliariai dalyvauti oficialiose pamaldose ir modeliavo kitokį religinį elgesį nei ankstesnės kartos”, – teigia Danielis A. Coxas (Danielis A. Koksas), Amerikos verslo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, atsakingas už apklausas ir viešąją nuomonę. – Daugelis vaikystėje įprastų religinių praktikų, pavyzdžiui, meldimasis, tapo labiau išimtimi nei norma.”
Jis pažymėjo, kad „nuo to laiko, kai galime išmatuoti religinius įsipareigojimus, vaikystės religinė patirtis stipriai lemia suaugusiųjų religingumą”.
Kadangi vis daugiau tėvų augina vaikus, kurių ryšys su tikėjimo bendruomene yra silpnas arba jo visai nėra, suaugus jiems daug sunkiau atsiversti.
„Jei augdamas žmogus turėjo tvirtą religinę patirtį, tikėtina, kad jis išlaikys tuos įsitikinimus bei praktiką ir suaugęs. Neturėdami tvirtos religinės patirties, kuria galėtų remtis, amerikiečiai jaučiasi mažiau susiję su savo tėvų tikėjimo tradicijomis ir įsitikinimais”, – aiškina D. A. Coxas.
Beveik 30 m. tyrimai rodo, kad su kiekviena nauja karta religingų amerikiečių nuolat mažėjo.
Daugelis vaikystėje įprastų religinių praktikų, pavyzdžiui, maldos sakymas, tapo labiau išimtimi nei norma.
„Šis modelis tęsiasi ir dabar, kai Z karta rodo mažesnį prisirišimą prie religijos nei tūkstantmečio karta”, – sakė jis.
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje gimusi Z karta (1995 – 2012 m.,- aut. past.) dabar yra mažiausiai religinga karta – 34 proc. jos žmonių nepriskiria savęs jokiai religijai.
Tarp tūkstantmečio kartos žmonių (gimusių 1981–1996 m., – aut. past.) su religija savęs nesieja 29 %, o tarp X kartos žmonių (gimę nuo 1965 iki 1980 m., – aut. past.) – 25 %. Tik 18 % „kūdikių bumo” kartos (gimę nuo 1944 iki 1963 m., – aut. past.) ir 9 % „tyliosios” kartos (gimę nuo 1928 iki 1945 m., – aut. past.) žmonių nesieja savęs su jokia religijai.
„Ne tik nesiejimas savęs su jokia religija išskiria Z kartą. Jie taip pat kur kas dažniau save laiko ateistais arba agnostikais”, – sako amerikiečių tyrėjas, pažymėdamas, kad apie 18 % šios kartos žmonių save laiko ateistais arba agnostikais.
Pavyzdžiui, tik 4 % „tyliosios” kartos atstovų yra ateistai arba agnostikai.
D. A. Coxas pažymėjo, kad vienas iš svarbiausių Amerikos religinės kultūros pokyčių yra tai, kad amerikiečiai vis dažniau lieka nereligingais.
„Šiandien beveik du trečdaliai (65 %) amerikiečių, kurie teigia vaikystėje neturėję religinių pažiūrų, teigia, kad ir suaugę jie nėra religingi, o tai prilygsta nusistovėjusioms religinėms tradicijoms”, – rašo jis.
2014 m. tik 53 % amerikiečių, augusių be formalių religinių tradicijų, išliko pasaulietiški ir suaugę. 2007 m. tokių buvo 46 %.
„Vienas iš paaiškinimų, kodėl didėja neišpažįstančių religijos amerikiečių dalis, gali būti tai, kad vis daugiau amerikiečių auga nereligingose šeimose, ir tai išlieka ir vyresniame amžiuje”, – sako D. A. Coxas.
Maždaug 29 % amerikiečių, kurie yra nesusiję su religija, buvo užauginti be religijos. 2014 m. ši dalis buvo 21 %.
Pasak D. A. Coxo, dauguma amerikiečių, kurie atsisakė savo vaikystės tikėjimo, negali nurodyti vieno įvykio, dėl kurio jie nusisuko nuo tikėjimo, ir apibūdino tai kaip laipsnišką nutolimą.
Tyrėjas nurodė keletą veiksnių, turėjusių įtakos susilpnėjusiam požiūriui į religiją, įskaitant pasitikėjimo praradimą.
„Nustatyta, kad per pastaruosius du dešimtmečius pasitikėjimas religija smarkiai sumažėjo. 2021 m. tik 37 proc. visuomenės nurodė, kad labai arba gana stipriai pasitiki religinėmis institucijomis – tai didžiulis nuosmukis nuo 2001 m., kai 60 proc. žmonių teigė pasitikintys jomis”, – sakė jis.
Jis taip pat pridūrė, kad nors tik 35 % amerikiečių apskritai mano, kad religija daro daugiau žalos nei duoda naudos, tarp religingose šeimose užaugusių, tačiau nereligingų žmonių 69 % teigia, kad religija sukelia daugiau problemų nei teikia sprendimų.
Apie 63 % amerikiečių, kurie visada buvo su religija nesusiję, taip pat mano, kad religija visuomenėje sukelia daugiau problemų nei jų sprendžia.
Nors daugiau nei pusė amerikiečių mano, kad religinis auklėjimas vaikams yra naudingas, 82 proc. su religija savęs nesiejančių žmonių su tuo nesutinka. Tik 40 % Z kartos atstovų mano, kad vaikų auklėjimas religingais yra geras dalykas.
