Atsiliepiant į Europos vyskupų konferencijos iniciatyvą gavėnios metu melstis už pandemijos aukas Europoje, praėjusį pirmadienį buvo meldžiamasi Telšių katedroje šia intencija, o kartu taip pat prašome taikos Ukrainai bei pasauliui. Skelbiame ten pasakytą Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus homiliją.
Girdėjome skaitinį iš Antrosios Karalių knygos apie karvedžio Naamano ligą – raupsus. Jokie gydytojai negalėjo jam padėti, bet atsiranda viltis tuomet, kai nelaisvėn parvesta mergaitė iš Izraelio žemės savo okupantų vadui nurodo kelią, kaip pasveikti iš šios ligos. Jam tereikia nukeliauti pas tikrojo Dievo pranašą Eliziejų ir klausyti jo nurodymų.
Girdint šią istoriją kyla keletas minčių:
a) Klastinga ir pavojinga liga naikina ne tik kūną naikina, bet sukuria didžiulę atskirtį, kurią mes visi patyrėme, tarp savo artimųjų turėdami sergančių kovidu.
Šiemet popiežius Pranciškus Ligonių dienos žinioje rašė: „Kaip galėtume pamiršti daugybę ligonių, kurie šiuo pandemijos laikotarpiu paskutinį savo gyvenimo etapą nugyveno vieni intensyviosios terapijos skyriuje, tiesa, prižiūrimi didžiadvasiškų sveikatos priežiūros darbuotojų, bet toli nuo mylimiausių artimųjų ir svarbiausių žemiškojo gyvenimo žmonių?
Štai kodėl taip svarbu šalia savęs turėti Dievo meilės liudytojus, kurie, sekdami Jėzumi, Tėvo gailestingumo pavyzdžiu lieja paguodos aliejų ir vilties vyną ant ligonių žaizdų“.
Dėl pandemijos ir prasidėjusio karo mūsų visuomenėje daug nerimo ir daugiau ar mažiau užslėptos baimės. Svarbu laikytis drauge, palaikyti ir paguosti nerimo ar baimės apimtą žmogų, nepalikti jo vieno… Dievas juk niekad nepalieka mūsų vienų, bet visuomet yra šalia mūsų.
Dėl pandemijos ir prasidėjusio karo mūsų visuomenėje daug nerimo ir daugiau ar mažiau užslėptos baimės.
b) Antras dalykas, kurį regime pirmajame skaitinyje – tai meilė visiems žmonėms, o ypač priešams. Į nelaisvę paimta mergaitė netrokšta pagrobėjams mirties ar ligos, bet karo vadui Naamanui nurodo kelią, kaip pasveikti iš tos baisios ligos.
Kasdien girdime apie karo baisumus. Širdyje kyla įvairių minčių agresoriaus atžvilgiu, tačiau su tuo kovojame ir ieškome savyje jėgų atleisti ir nepasiduoti kerštavimui.
Kaip mylėti priešus ir nekeršyti mus moko ir Dievo Tarnas Vincentas Borisevičius. Paskutinis jo ganytojiškas laiškas, parašytas per 1945 metų Kalėdas. Vyskupas jautė, kad sugrįžus sovietams vėl prasideda represijos.
Jis taip pat žinojo, kad daugelis žmonių tiesiog dega neapykanta okupantams, o ir paties vyskupo širdyje vyko kova tarp meilės ir neapykantos. Tad Kalėdų dieną vyskupas sėdo ir parašė laišką tikintiesiems, kuriame nė žodžio nėra apie Kalėdas, bet tik apie priešų meilę. Tą laišką vyskupas įsakė perskaityti visose parapijose.
Laiške vyskupas Vincentas rašo:
– „Neieškokime pasiteisinimų ir griebkimės priemonių mylėti kiekvieną žmogų, neišskiriant ir priešų.“
– „Laimingas tas, kuris myli priešus. Ši meilė daro laimingą žmogų šiame ir kitame gyvenime. Žmogus, mylėdamas priešus, šiame gyvenime išvengia daug nemalonumų, sielos skausmų.“
– „Nemanykim, kad žmonės mus pasmerks kaip negarbingus, jei mes nekeršysim. Reikia priešingai pasakyti: keršyti priešui yra negarbinga, o priešą mylėti yra karžygiškumas. Pagaliau, jei ir nukentėtų tavo garbė, tai Dievo garbė nenukentės, kuri pareina nuo tavo klusnumo. Argi žmogaus garbė turi būti didesnė už Dievo garbę?“
c) Trečias dalykas, kurį norėčiau šiandien pabrėžti yra tai, kad jokie ginklai nepajėgūs nužudyti vilties. Vilties šaltinis yra pats Dievas. Kaip svarbu veržtis prie Jėzaus per maldą, auką, skausmų aukojimą už savo artimuosius. Mes veržiamės prie Jėzaus, kad galėtume jį paliesti, tačiau iš tiesų pats Jėzus mus paliečia: per Ligonių patepimą, per Atgailą, Eucharistiją ir kitus sakramentus.
Siras Naamanas jau buvo beprarandąs viltį ir norėjo su savo liga grįžti atgal namo ir ramiai numirti, tačiau jo palyda jį įkalbėjo septyniskart pasinerti Jordano vandenyse ir jis buvo išgydytas. Matote, kokia trapi yra mūsų viltis. Mes esame reikalingi palaikymo iš šalies, todėl puoselėkime bendruomeniškumą.
Be tikėjimo ir be vilties nebus ir meilės. O visa tai leidžia nugalėti įvairias baimes ir nerimą. Dievas nugali visokį blogį! Tad būkime visuomet Dievo pusėje. Amen.
