Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti Rinkimų kodekso projektą. Po pateikimo jam pritarė 87 parlamentarai, prieš buvo penki, 25 susilaikė.
Į konstitucinį įstatymą sujungti Seimo, Prezidento, Europos Parlamento, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymai, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai.
Drauge teikiamas ir į kodeksą neįeinantis Politinių organizacijų įstatymo projektas, jis turėtų pakeisti Politinių partijų įstatymą.
Darbo grupės parengtame projekte bene didžiausios naujovės yra susijusios su rinkimų komitetų veikla.
„Siūlome naujai ir labai detaliai reglamentuoti rinkimų komitetų įsteigimo tvarką“, – teigė darbo grupės vadovas konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Siūloma, kad rinkimų komitetai būtų steigiami kaip juridiniai asmenys.
„Kaip ir politinių partijų, taip ir rinkimų komitetų veikla nenutrūktų tarp rinkimų, būtų taikoma vienoda finansinė atskaitomybė“, – tvirtino politikas.
Ir komitetai, ir rinkimuose dalyvauti norinčios partijos turėtų būti įsteigti iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, t. y. pusė metų iki rinkimų.
Kaip ir dabar, komitetai galėtų būtų kuriami atskirose savivaldybėse ar Europos Parlamento rinkimams nacionaliniu lygiu.
Anot projekto, norint įsteigti rinkimų komitetą Europos Parlamento rinkimams reikėtų tūkstančio steigėjų. Savivaldybių rinkimams steigiamų komitetų dydis priklausytų nuo jos gyventojų skaičiaus, tai yra 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų, bet ne mažiau nei dvigubas skaičius tos savivaldybės tarybos narių mandatų skaičius.
Savivaldybių rinkimams steigiamų komitetų dydis priklausytų nuo jos gyventojų skaičiaus, tai yra 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų
Pagal tokią formulę rinkimų komitetai, norintys dalyvauti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos rinkimuose, privalėtų turėti 580 steigėjų, Kauno miesto – 289, Klaipėdos miesto – 149, Alytaus miesto – 54, Plungės rajono – 50, Neringos – 30 ir t.t.
Pasak A. Vyšniausko, rinkėjų palaikymo kartelė keliama tik didmiesčiuose, rajonuose ji liktų tokia pati, kokia yra dabar.
Numatoma, kad rinkimų komitetai negalėtų steigti filialų, skyrių, atstovybių ar kitų struktūrinių padalinių, veiktų tik tam tikslui ir ta apimtimi, kuriam sukurti.
Siūloma drausti tiek partijų, tiek rinkimų komitetų, tiek koalicijų pavadinimuose naudoti vardus ir pavardes bei bet kokio kito egzistuojančio juridinio asmens pavadinimą.
Darbo grupės nuomone, tokiu būdu būtų apsisaugota nuo paplitusios praktikos, kai rinkimų komitetai iki rinkimų veikia kaip paprasta visuomeninė organizacija, renka nedeklaruotas aukas ir vykdo realią rinkimų kampaniją, o per rinkimus „pavirsta“ komitetu.
Nepaisant griežtinamų reikalavimų komitetams, valstybės dotacijų jiems siūloma neskirti. Jos ir toliau būtų mokamos tik ne mažiau kaip 2 proc. rinkėjų balsų per pastaruosius Seimo, savivaldos ir Europos Parlamento rinkimus surinkusioms partijoms.
Nors Seimas dar nepakeitė Konstitucijos, Rinkimų kodekso projekte numatyti tiesioginiai merų rinkimai. Jų tvarka nesikeistų nuo dabartinės – meras būtų renkamas ketverių metų kadencijai vienmandatėje apygardoje, kuri sutaptų su savivaldybės teritorija.
Projekte numatyta naujovė – pagal Vakarų pavyzdį, leisti partijoms steigti analitinius centrus.
A. Vyšniausko teigimu, tokie analiniai centrai sustiprintų partijų intelektualinį potencialą.
Nurodoma, kad Lietuvoje šiuos centrus galėtų steigti tik politinės partijos. Jie būtų steigiami kaip viešosios įstaigos, kurios tenkindamos politinės partijos viešuosius interesus vykdytų analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklas.
Analitiniai centrai būtų finansuojami iš partijų lėšų, pinigų, gautų iš leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, renginių ar kitokių dalyvių mokesčių, atlyginimo už paslaugas, Europos politinių fondų lėšų, politinių fondų, įsteigtų Europos sąjungos ar NATO narės valstybėje, lėšų. Tokius centrus galėtų remti ir gyventojai, skirdami metinio pajamų mokesčio dalį.
Anot darbo grupės, analitinių centrų veiklą ir finansavimą stebėtų Valstybės saugumo departamentas bei Vyriausioji rinkimų komisija.
Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė šį pasiūlymą ketvirtadienį pavadino dešimtmečio žingsniu atgal partijų finansavimo skaidrumo prasme.
Pagal projektą, rinkimų užstatai būtų mažinami keliskart. Daugiamandatėje apygardoje Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose užstatą norima mažinti nuo dešimties iki penkių vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžių, savivaldos rinkimuose užstatas dėl pareigų, kurios nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, būtų mažinamas nuo dešimties iki dviejų VMDU.
„Tai (užstatas dėl nesuderinamų pareigų – BNS) tampa per didelė našta ir kandidatams, ir partijoms. Dabar bus 3 tūkst. eurų, tai irgi didelė suma“, – tvirtino A. Vyšniauskas.
Dabar, jeigu į savivaldybės taryba kandidatuodavo asmuo, einantis nesuderinamas pareigas su tarybos nario mandatu, už jį reikia mokėti apie 15 tūkst. eurų užstatą.
Demokratų frakcijos narė Rima Baškienė priminė, kad rinkimų užstatas buvo padidintas siekiant užkardyti rinkėjų apgaudinėjimą, kai į tarybas kandidatuodavo asmenys, neketinę ten dirbti.
Taip pat siūloma atsisakyti politinės agitacijos draudimo, iki rinkimų likus 30 valandų. Politinė reklama ir toliau būtų draudžiama rinkimų dieną.
Tačiau norima įvesti draudimą kandidatams siekiant paveikti rinkėjus naudotis ne tik tarnybine padėtimi, bet ir institucijos, kurioje dirba, finansiniais ir kitais resursais.
Rinkimų kodeksas Seime bus priimamas kaip konstitucinis įstatymas. Norint pakeisti kokias nors jo normas, vėliau reikės surinkti ne mažiau kaip 85 balsus.
Rinkimų kodeksą planuojama priimti pavasario sesijoje, nes šių metų rugsėjį bus likęs pusmetis iki savivaldos rinkimų, kai nebegalima keisti rinkimų taisyklių.
