Vasario 13 d. katechezė Šiluvos bazilikoje rengė jau ketvirtajai iš septynių Sinodo temų – apie visų bendrą atsakomybę krikščioniškoje misijoje. Be kita, buvo pasidalyta apaštališkojo paraginimo „Gaudete et Exsultate“ mintimi, kuria popiežius Pranciškus priminė, kaip Jėzus ragindavo mokinius būti dėmesingus mažoms smulkmenoms: kad šventėje baigiasi vynas, kad trūksta pasiklydusios avies, kad našlė paaukojo du skatikus, kad reikia turėti aliejaus atsargų lempai, kad mokiniai pažiūrėtų, kiek turi duonos…
„Į kokias mažas smulkmenas Viešpats ir mus kviečia atkreipti dėmesį? Ar ten, kur trūksta meilės, pridėti jos? Ar matant išorinės tvarkos stoką parapijoje ateiti ir pasisiūlyti padėti? Manau, ne vienas kunigas tikrai apsidžiaugtų, išgirdęs klausimą: ar galim padėti? Jeigu tai kyla iš meilės, tai jau yra misija“, – sakė katechezėje Kauno arkivyskupijos Sinodinio kelio koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė, kalbėdama apie pasauliečių pašaukimo džiaugsmą apsispręsti, prisiimti atsakomybę ir dalyvauti Bažnyčios misijoje pasidalijant su bendruomene savo pagalba ir talentais – juk, pasak Vaidos, visi mes, broliai ir seserys, esame Bažnyčia.
Už Sinodinį kelią tądien melstasi ir Eucharistijos visuotiniuose maldavimuose, kad Šventoji Dvasia per Sinodą teiktų Bažnyčiai naują kvėpavimą, naują žvilgsnį į savo vidų ir išorę.Rožinio maldai ir vėliau iškilmingai Eucharistijai Šiluvos bazilikoje vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas homilijoje atkreipė dėmesį į Dievo žodį, kuris kaskart padrąsina ir parodo, kokiai gyvenimo sričiai reikėtų skirti dėmesio ir darbo.
Homilijos mintimi, ši sritis pagal sekmadienio skaitinius yra žmogaus širdis, kuri tarsi krūmokšnis sausoje dykumoje skursta be Dievo (plg. pranašą Jeremiją). Luko evangelija (6, 17–26) apie Jėzaus palaiminimus ir įspėjimus, pasak ganytojo, klausia žmogaus: ar Dievas yra „numeris vienas“ jo gyvenime?
Laimingas žmogus, kurį stiprina Viešpaties žodis, laimingas, kuris kreipia širdį į Dievą. Su šiuo padrąsinimu ir Mergelė Marija pasirodė Šiluvos laukuose, kad čia nebūtų tik „ariama ir sėjama“ – tokia gyvenimo nuotaika, arkivyskupo žodžiais, yra praradimas, išdžiūvusio krūmokšnio gyvenimas. Šią dieną, artėjant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šventei, Šiluvoje melstasi, kad mūsų Tėvynėje būtų gerbiamas žmogaus orumas ir teisingumas.
Vasario 16-ąją Šiluvos aikštėje nuo pat ankstyvo ryto suplevėsuos Valstybės vėliava, primindama ir tai, jog visais amžiais į šią piligriminę šventovę skubėta melsti laisvės dovanos, o šiandien atvykstama dėkoti už laisvą ir taikią Šiluvos Dievo Motinos užtariamą šiandieną.
