Dėl partnerystės įteisinimo reikia ieškoti kuo platesnio sutarimo Seime, bet šitas procesas pagaliau „turi įgyti teisinę išraišką“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Kol kas įstatymo projektų, kuriuos Seimas imasi svarstyti, mes nematėme, žinome, kad yra keletas variantų, kurie gali būti svarstomi, ir aš labai tikiuosi, kad šių projektų atžvilgiu būtų sutarimas Seime. Nebūtinas šimtaprocentinis sutarimas, bet kiek galima platesnio sutarimo būtina ieškoti, nes tai atspindės ir tam tikrą sutarimą visuomenėje“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė prezidentas.
Svarstoma lyčiai neutrali partnerystė
Šalies vadovas antradienį susitiko su Seimo valdyba aptarti pavasario sesijos darbų programos, vienas iš planuojamų klausimų yra partnerystės instituto įteisinimas. Projektas kol kas nėra registruotas.
„Aš kaip prezidentas atidžiai seksiu šitą procesą ir manau, kad ji pagaliau turi įgyti teisinę išraišką, ko anksčiau nedarėme, vengėme šitų klausimų sprendimo, todėl iniciatyvos šituos klausimus pagaliau atnešti į Seimo plenarinį posėdį ir priimti dėl jų sprendimus yra visiškai sveikintinos“, – teigė šalies vadovas.
Seimo pirmininkė Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad pavasario sesijoje rengiamasi teikti remiantis 2017-aisiais liberalių politikų teiktu projektu parengtą partnerystės variantą – juo siūlyta įteisinti lyčiai neutralų partnerystės institutą.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska interviu BNS teigė, kad projektą rengia Laisvės partija ir jos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Ministrė tuomet pabrėžė, kad reglamentavimas aktualus ne tik vienalytėms, bet ir heteroseksualioms poroms, šiuo metu neturinčioms alternatyvų santuokai.
Tuo metu keturi konservatoriai siūlo Seimo pirmininkei grąžinti į darbotvarkę kitą 2017-ųjų projektą, kuriuo siūlyta įteisinti ne partnerystės institutą, o sutartį dėl bendro gyvenimo.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
Dėl Stambulo konvencijos siūlo diskusiją
Komentuodamas visuomenėje prieštaringai sutiktus planus Seime imtis Stambulo konvencijos prezidentas teigė, jog šiuo klausimu iš pradžių reikalinga diskusija.
Stambulo konvenciją Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketino siūlyti svarstyti pavasarį su teikiamais projektais dėl smurto artimoje aplinkoje prevencijos, tačiau visuomenėje kilus aštrioms diskusijoms Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad šį klausimą galima nukelti rudeniui.
„Stambulo konvencija yra rimtas dokumentas, kuriame kalbama tiek apie smurtą prieš moteris, tiek įvedama sąvoka „socialinė lytis“, tai yra pakankamas naujadaras ir politinėje, ir kitokioje leksikoje, aš jį tikrai labai atidžiai nagrinėju, vertinu įvairius momentus ir manau, kad tam tikros nuostatos yra susijusios ir su pasekmėmis mūsų švietimui, ir netgi žodžio laisvei, todėl aš sveikinu sprendimą diskutuoti ir dėl paties ratifikavimo apsispręsti vėliau“, – sakė prezidentas.
Jis teigė, kad šiuo metu dėl Stambulo konvencijos jis pasigenda „kultūringų diskusijų“, o „pagarbos kitaip manančiam pasigenda iš abiejų pusių“.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad konvencijos svarstymas Seimo salėje turi būti paskutinis etapas ir pati žadėjo prisidėti prie viešų diskusijų šiuo klausimu.
„Aš sutikčiau su tuo, kad Stambulo konvencijos atėjimas į Seimo salę turėtų būti pats paskutinis ilgo proceso etapas, ir tikrai labai svarbu, kad iki tol tie klausimai, kurie kelia kartais labai karštas, aršias diskusijas visuomenėje, būtų išsiaiškinti, išdiskutuoti kituose formatuose. Aš pati savo ruožtu ketinu prisidėti prie tos diskusijos, ją inicijuoti“, – per spaudos konferenciją sakė Seimo pirmininkė
Anot jos, reikia padiskutuoti apie kai kurias sąvokas, kurios „galbūt kelia klausimų, ar tai būtų socialinė lytis, ar socialinis vaidmuo, čia ir vertimo klausimas“.
„Ši diskusija nepaprastai svarbi, ji neabejotinai yra prasminga, ir aš viliuosi, kad per pusmetį, kuris likęs iki rudens sesijos pradžios, mes ją turėsime ir turėsime kur kas labiau civilizuotą nei pirmaisiais mėnesiais, kai šis klausimas atsirado visuomenės radare“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Seimui žadant svarstyti Stambulo konvencijos ratifikavimą, pastaruoju metu viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusija šiuo klausimu.
Konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo Lietuva pasirašė 2013 metais.
