Ispanijos Romos katalikų bažnyčia neketino tirti dvasininkų seksualinio vaikų išnaudojimo. Bent jau tokią poziciją visada atkakliai gynė Ispanijos vyskupai. Tačiau pastaruoju metu tai pasikeitė.
Madrido dienraštis priskiria sau pagrindinį vaidmenį šioje situacijoje. Šio mėnesio pradžioje laikraštis popiežiaus Pranciškaus padėjėjui ir Ispanijos vyskupų konferencijos pirmininkui kardinolui Juan Jose Omella (Chuanui Chosė Omelai) pateikė savo tyrimo dėl pedofilijos Ispanijos Bažnyčioje ataskaitą.
Remdamasi šia ataskaita, Bažnyčia dabar pradės „didelį tyrimą“ dėl 251 dvasininkų seksualinio vaikų išnaudojimo. Ispanijos vyskupų kolegos Vokietijoje, Prancūzijoje ir Airijoje jau anksčiau atliko išsamius tyrimus, kurių metu atskleidė dešimtis tūkstančių atvejų.
Ispanijos vyskupų kolegos Vokietijoje, Prancūzijoje ir Airijoje jau anksčiau atliko išsamius tyrimus, kurių metu atskleidė dešimtis tūkstančių atvejų.
Kyla klausimas, ar atlikus šį tyrimą tikrai bus nustatyta viskas, kas yra. Ispanijos diktatoriaus Franko ir jo nacionalinio katalikiško režimo gali nelikti beveik pusę amžiaus. Tačiau Katalikų Bažnyčia Ispanijoje vis dar turi daug galios. Ispanijos reakcija į „Sauve“ ataskaitą, kurioje neseniai užfiksuota 216 000 pedofilijos atvejų Prancūzijos Bažnyčioje, aiškiai apie tai byloja.
„Mes visi esame nusidėjėliai“, – pareiškė kardinolas Omella po to, kai buvo paskelbta Prancūzijos ataskaita. Daugelis šiuose žodžiuose įžvelgė labai sunkių kriminalinių nusikaltimų reliatyvizavimą. „Kas yra be nuodėmės, gali mesti pirmas akmenį“, – tęsė Omella. „Dėkoju Dievui, kad sužinojome apie šiuos piktnaudžiavimus.“
Ši aukščiausiojo Ispanijos vyskupo padėka dar nebuvo paversta darbais. Prancūzijoje Vyskupų konferencija įsteigė nepriklausomą 22 ekspertų komisiją pedofilų piktnaudžiavimui Bažnyčioje tirti. Ispanijoje atskiroms vyskupijoms bus pavesta ištirti skundus dėl piktnaudžiavimo savo gretose. Todėl nebus jokio visa apimančio ir nepriklausomo tyrimo.
Dėkoju Dievui, kad sužinojome apie šiuos piktnaudžiavimus. (kardinolas omella)
Ispanijos vyskupų konferencijos pirmininkas teigė, kad dalijasi aukų „skausmu ir kančia“. Jis taip pat išreiškė „pasibjaurėjimą šiais faktais“. Tačiau kartu Omella pareikalavo, kad diskusijos apie pedofilų išnaudojimą neapsiribotų vien Katalikų Bažnyčia.
Be to, susidarė įspūdis, kad jis norėjo dalį kaltės dėl dvasininkų seksualinio išnaudojimo perkelti žiniasklaidai. „Matau, kaip televizija ir žiniasklaida kartais skatina laisvą seksą ir kad galime daryti, ką norime“, – sakė jis. – „Žiniasklaida skleidžia vertybes, prieštaraujančias pagarbai kitam žmogui ir žmogaus lytiškumui. Tai mums nepadeda.“
Praėjusį mėnesį Ispanijos vyskupų konferencijos atstovas Luisas Argiuelas pakartojo, kad Bažnyčia „nebus aktyvi“ tirdama piktnaudžiavimo atvejus. „Mes nesame nusiteikę atlikti statistinius ir sociologinius tyrimus“, – sakė jis. „Be to, tokių atvejų buvo labai nedaug.“
Žiniasklaida skleidžia vertybes, prieštaraujančias pagarbai kitam žmogui ir žmogaus lytiškumui. Tai mums nepadeda.
Šių metų balandį Ispanijos Katalikų Bažnyčia pirmą kartą pripažino 220 atvejų, kai Ispanijos dvasininkai seksualiai išnaudojo vaikus. Tuo remdamasis Argiuelas teigė, kad nuo 1950 m. ši problema palietė tik 0,8 proc. ispanų kunigų. Tačiau pagrindinė problema yra ta, kad daugeliu atvejų civilinis teismas negali nagrinėti bylos, nes nusikaltimams yra suėjęs senaties terminas.
Istorija parodė, kad aukoms reikia daug laiko, kad įveiktų savo traumą ir baimę ir galėtų stoti į teisinę konfrontaciją su prievartautoju ir Bažnyčia. Nesunkiems nusikaltimams senaties terminas sueina, kai aukai sukanka 23 – eji metai. Sunkių nusikaltimų atveju – 38 – eri metai, t. y. dvidešimt metų po pilnametystės. Tokiu būdu dauguma šių nusikaltimų pagal Ispanijos įstatymus lieka nebaudžiami.
daugeliu atvejų civilinis teismas negali nagrinėti bylos, nes nusikaltimams yra suėjęs senaties terminas.
Aukos ginčija oficialius Bažnyčios pareiškimus. „Netiesa, kad Ispanijos Katalikų Bažnyčioje pedofilijos atvejų yra tik 0,8 proc. klebonų“, – sakė Juan Cuatrecas (Chuanas Kuatrekas) iš Infacia Robada (Pavogtos vaikystės) aukų asociacijos. „Daugelis aukų nepranešė apie savo išnaudojimą. Ispanijoje skaičiai yra panašūs į prancūzų, jei ne didesni. Prancūzijoje vyrauja atvirumo tradicija, o Ispanijos Bažnyčia jaučiasi nepažeidžiama. Aukos čia bijo represijų.“
„El País“ tyrimo ataskaitoje pateikiami 1943-2018 m. atvejai. Joje iš viso kalbama apie 602 piktnaudžiavimu įtariamus klebonus (įskaitant 251 naujai atskleistą atvejį) ir daugiau kaip 1 200 aukų.
Tyrimas grindžiamas pranešimais, gautais el. pašto adresu, kurį laikraštis prieš trejus metus atidarė aukoms. Į tyrimą įtraukti tik pačių aukų ir liudytojų parodymai. Anot laikraščio, tikrasis aukų skaičius tikriausiai yra daug didesnis, nes daugeliu atvejų kalbama apie pedofilus, kurie išnaudojo dešimtis vaikų. Prievarta dažnai buvo „vieša paslaptis“.
Prancūzijoje vyrauja atvirumo tradicija, o Ispanijos Bažnyčia jaučiasi nepažeidžiama. Aukos čia bijo represijų.
Neseniai buvo pristatytas bendras trijų Katalonijos ir Baskų krašto universitetų atliktas pedofilijos aukų Bažnyčioje tyrimas. Rezultatai buvo šokiruojantys. Dviem trečdaliais atvejų prievarta buvo „chroniška“, pasikartojanti nuo trejų iki aštuonerių metų.
Vidutiniškai vaikams buvo 12 metų, kai prasidėjo prievarta. Paaiškėjo, kad mintis, jog tokia praktika paprastai apsiriboja prisilietimais, yra klaidinga. 42 proc. atvejų būta įsiskverbimo. Du iš trijų smurtautojų buvo kunigai.
Pasekmės vaikams buvo sunkios ir ilgalaikės: nerimas ir depresija, problemos, susijusios su šeima ir seksualumu, nemiga ir mitybos sutrikimai. Be to, dauguma aukų anksčiau buvo patyrusios fizinį smurtą, buvo neįgalios arba atsidūrusios socialinėje atskirtyje. „Dvasininkai žinojo, kad tai buvo labai pažeidžiami vaikai, neturintys apsaugos“, – padarė išvadą tyrėja Noemi Pereda. „Dėl to nusikaltėliai liko nebaudžiami.“
