Nuo sausio panaikinant galimybę sustiprinančiąja doze nepasiskiepijusiems žmonėms su antikūnų testu gauti galimybių pasą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina tokį sprendimą priėmusi, siekdama paskatinti žmonių vakcinaciją.
„Tų diskusijų vyksta įvairių ir Nepriklausomų ekspertų taryba diskutuoja dėl įvairių variantų, ne tik dėl serologinių testų išėmimo po vakcinacijos, bet ir po persirgimo. Tos diskusijos yra įvairios. Šiai minutei vienas iš pagrindinių tikslų yra, kad žmonės skiepytųsi sustiprinančiąja doze“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.
Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze nepasiskiepiję asmenys nuo sausio 10-osios nebegaus galimybių paso, nepaisant to, kad turės antikūnų.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, taip siekiama, „kad kuo daugiau žmonių, kurie neturi persirgimu suformuoto imuniteto, turėtų šviežią skiepą“.
Tuo metu persirgusiems COVID-19 ir gavusiems teigiamą serologinio imunologinio tyrimo atsakymą gyventojams galimybių pasas ir toliau bus pratęsiamas 60 dienų.
„Politinis sprendimas“
Konferencijoje dalyvavusi Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė infekcinių ligų gydytoja, Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos narė Ligita Jančorienė teigė, jog antikūnų testai „neleidžia vertinti imuniteto kokybiškumo“.
„Kada atliekami klinikiniai vakcinų efektyvumo tyrimai, matuojami visai kiti antikūnai, (…) tą tyrimą atlikti praktiškai galima tik mokslinėse laboratorijose. Tai nėra komercinis tyrimas, tai visai kitos rūšies neutralizuojantys antikūnai, kurie galėtų rodyti žmogaus apsaugą“, – kalbėjo medikė.
„Manymas, kad šitų serologinių tyrimų atlikimas kažkaip atspindi žmogaus imuninę apsaugą, turbūt nėra teisingas. Visame pasaulyje, taip pat ir Europoje, nėra naudojami antikūnų tyrimai kaip kriterijus apsispręsti dėl vakcinacijos“, – pridūrė ji.
L. Jančorienės teigimu, antikūnų testų įtraukimas į galimybių pasą buvo „politinis sprendimas“.
„Ekspertų taryboje ne kartą buvo išsakyta nuomonė, kad serologiniai tyrimai yra netinkami vertinti vienokią ar kitokią imuninę apsaugą“, – sakė Santaros klinikų medikė.
„Antikūnų tirtis visuomenei nėra tikslinga. (…) Šis tyrimas galėtų būti tikslingas tik vienu atveju, kai žmogus įtariam, kad jam antikūnų galėjo visai nesusidaryti. Tai dažniausiai yra asmenys, kurie yra po transplantacijų, kurie gauna didelių dozių imunosupresinį gydymą“, – pridūrė ji.
Sustiprinančiąja doze galima pasiskiepyti praėjus ne mažiau trims mėnesiams po antrojo skiepo nuo COVID-19.
Galimybių pasas asmeniui leidžia lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, maitinimo, laisvalaikio, pramogų vietose, renginiuose.
