Vyriausybė pritaria siūlymui atsisakyti amžino embrionų saugojimo, Seime siekiant liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo reguliavimą.
Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė parlamente svarstomam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektui, kuriuo siūloma atsisakyti neterminuoto embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke.
Grupės Seimo narių projektu dar siūloma padidinti valstybės kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičių nuo dviejų iki trijų, netaikyti amžiaus ribojimo siekiant išsaugoti onkologine ar kita reta liga susirgusio asmens vaisingumą.
Įstatymo pataisomis būtų nustatyta, kad sukurti ir nepanaudoti embrionai būtų saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai ar partneriai yra pareiškę valią ilgesniam laikymo terminui.
Šiuo metu nustatyta, kad sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai neterminuotai saugomi lytinių ląstelių banke už sutuoktinių, kurių pagalbiniam apvaisinimui jie buvo sukurti, lėšas. Atsisakyti embrionų jie gali tik donuodami juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui.
Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas vaisingumo išsaugojimas vaikams nuo 14 metų, kai tėvų ar globėjų sutikimu gali būti paimtos vaiko lytinės ląstelės. Projekte siūloma netaikyti amžiaus ribojimo ir leisti paimti ne tik lytines ląsteles, bet ir reprodukcinius audinius.
Liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo tvarką siūlo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka, Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė, konservatorė Jurgita Sejonienė.
Vyriausybės kanceliarijos parengtoje medžiagoje nurodoma, kad Lietuvoje apie 10–15 proc. arba kas šešta pora yra nevaisingos.
Pateikiamas duomenimis, nuo 2017 metų įsigaliojusį Pagalbinio apvaisinimo įstatymui iki 2021 metų rugpjūčio mėnesio po pagalbinio apvaisinimo gimė 1212 vaikų.
2020 metais pagalbinio apvaisinimo paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis suteiktos virš 6 tūkst. asmenų, PSDF išlaidos tam sudarė virs 1 mln. eurų.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį.
Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, išsiskyrus parlamentarų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, šaldymo ir naikinimo. Dabartinis įstatymas neriboja embrionų skaičiaus, bet įpareigoja juos saugoti neribotą terminą.
