Maltos katalikų arkivyskupija pirmadienį pareiškė, kad negalėjo numatyti tariamo „žemės užgrobimo“ Gozo saloje.
Arkivyskupija gynė savo sprendimus dėl žemės sklypų antroje pagal dydį Maltos saloje tą dieną, kai gyventojai, kuriems grėsė iškeldinimas, surengė protestą prie arkivyskupo kurijos Floriano mieste.
Arkivyskupija, kuriai nuo 2014 m. vadovauja arkivyskupas Charlesas Scicluna (Čarlzas Scicluna), teigė norinti „aiškiai pasakyti, kad ji negalėjo numatyti ir juo labiau kontroliuoti 2019 m. Žemės registravimo agentūros priimto sprendimo leisti registruoti žemės sklypus Gozo saloje, dėl kurio gyventojai patyrė neaiškumų dėl teisės į savo namus“.
Protestuotojai teigė, kad arkivyskupas turi moralinę pareigą įsikišti dėl „didelių žemės plotų perdavimo privačioms bendrovėms, kurios dabar gauna milijoninį pelną iš šios žemės plėtros“.
Arkivyskupija gynė savo sprendimus dėl žemės sklypų antroje pagal dydį Maltos saloje.
Sudėtingo ginčo ištakos siekia 1675 m., kai bajorė Cosmana Navarra (Kosmana Navara) įsteigė fondą savo žemėms administruoti. Ji nurodė, kad fondą prižiūrės jos įpėdinių parinktas ir vyskupo patvirtintas administratorius, o gautomis lėšomis bus remiami katalikiški tikslai. Ji mirė 1687 m., nepalikusi vaikų, ir vėliau fondą valdė dvasininkai.
1989 m. vyras vardu Richard Stagno Navarra (Ričardas Stagno Navaras) pasiskelbė esąs teisėtas paveldėtojas, turintis teisę būti paskirtas žemės administratoriumi. Kai 1992 m. Bažnyčios vadovybė atmetė jo prašymą, jis kreipėsi į teismą. „Gozo teismas per 24 valandas nuo bylos pateikimo patenkino jo prašymą laikyti jį teisėtu administratoriumi“, – sakė arkivyskupija. Kurija atsisakė pripažinti, ir teisminis procesas užsitęsė daugiau nei du dešimtmečius.
Arkivyskupija teigė, kad teismai nustatė, jog Maltos arkivyskupo įgaliojimai fondo atžvilgiu apsiribojo administratoriaus paskyrimu. Arkivyskupija paaiškino, kad 2017 m. Scicluna paklausė patarimo nutraukti brangiai kainuojančią teisinę kovą ir pasirašyti susitarimą, kuriuo pripažįstami teismo sprendimai, pripažįstantys įpėdinius.
Tuomet paveldėtojai pasiūlė du kandidatus eiti administratoriaus pareigas: dvasininką ir teisininką Patriką Valentiną. „Arkivyskupas, kuris neturėjo įgaliojimų pats siūlyti kandidatų pavardes, sutiko su Dr. Valentino kandidatūra, nes nenorėjo, kad dvasininkas dalyvautų administruojant pasaulietinei organizacijai priklausantį turtą“, – sakė arkivyskupija.
Ji pridūrė, kad Bažnyčia gavo vienkartinę 200 000 eurų (apie 225 000 JAV dolerių) sumą, o palūkanas panaudojo įsipareigojimams vykdyti, įskaitant Mišių šventimą. Protestuotojus remianti kairioji Maltos organizacija „Moviment Graffitti“ užginčijo arkivyskupijos pateiktą įvykių aprašymą.
arkivyskupija nuoširdžiai prašo, kad vyrautų teisingi sprendimai.
„Facebook“ puslapyje paskelbtame pareiškime ji teigė, kad arkivyskupo sprendimas „atvėrė vartus grasinimams iškeldinti Gozo gyventojus, spekuliacijoms žeme ir brangios žemės ūkio paskirties ir neužstatytos žemės užėmimui, kad ją pakeistų groteskiški užstatymo projektai, taip sugriaunant Gozo kraštovaizdį ir gyventojų gyvenimo kokybę“.
Komentuodama Maltos žemės registravimo agentūros 2019 m. sprendimą įregistruoti žemę, arkivyskupija pabrėžė, kad šis „netikėtas įvykis įvyko praėjus dvejiems metams po teisinio susitarimo, arkivyskupija nuoširdžiai prašo, kad vyrautų teisingi sprendimai.“
