JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), pradėjęs dirbti per didžiausią pastarųjų dešimtmečių JAV politinę krizę, ketvirtadienį sukvietė daugiau kaip 100 valstybių atstovus į demokratijos susitikimą, sulaukusį Kinijos ir Rusijos kritikos. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat dalyvaus nuotoliniame Demokratijos viršūnių susitikime.
Demokratijos stiprinimas ir plėtra kaimynystėje buvo ir bus Lietuvos prioritetas
G. Nausėda renginyje skaitys pranešimą apie tai, kaip Lietuva gina ir puoselėja demokratijos vertybes, teigia šalies vadovo atstovai.
„Demokratijos stiprinimas ir plėtra kaimynystėje buvo ir bus Lietuvos prioritetas. Savo pasiryžimą ginti demokratijos vertybes pademonstravome ne kartą palaikydami Baltarusijos pilietinę visuomenę, remdami reformas Ukrainoje, Sakartvele ir Moldovoje. Lietuva turi unikalią demokratinės transformacijos patirtį, kuria yra pasirengusi dalintis ir skleisti visame pasaulyje“, – BNS persiųstame komentare sakė prezidentas.
Demokratijos viršūnių susitikime dalyvaus daugiau nei šimto valstybių lyderiai, taip pat tarptautinių organizacijų, nevyriausybinio sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovai.
Daugiausia dėmesio viršūnių susitikime bus skirta trims pagrindinėms temoms: demokratijos stiprinimui ir pasipriešinimui autoritarizmui, kovai su korupcija, žmogaus teisių užtikrinimui.
Penktadienį G. Nausėda dalyvaus Demokratijos viršūnių susitikimo diskusijoje „Demokratijos stiprinimas ir pasipriešinimas autoritarizmui“.
Renginys vyks nuotoliniu būdu
Renginį, kuris dėl pandemijos vyks vaizdo ryšiu, Baltieji rūmai vadina JAV lyderystės apraiška demokratijų ir galingų autokratijų ar diktatūrų egzistencinėje kovoje.
„Neapsigaukite – išgyvename demokratijos permąstymo momentą“, – sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja civilių saugumo, demokratijos ir žmogaus teisių klausimams Uzra Zeya (Uzra Zeja).
„Ne paslaptis, kad demokratijos visame pasaulyje susiduria su vis didesniais naujų ir neįprastų grėsmių [keliamais] iššūkiais. Šalys praktiškai visuose pasaulio regionuose patiria didesnį ar mažesnį demokratijos nykimą“, – sakė ji.
Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiame susitikime, kurį pradės J. Bideno kalba iš Baltųjų rūmų, dalyvaus maždaug 100 vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, privataus verslo, filantropinių organizacijų ir parlamentų atstovai.
Kilo įtampa dėl dalyvių
Dar prieš susitikimą kilo įtampa dėl to, kas turėtų ir kas neturėtų dalyvauti.
Kinija ir Rusija, kurias J. Bidenas priskiria autokratijos stovyklai, nebuvo pakviestos ir sako, kad tai kursto ideologinę „nesantaiką“.
„Jokia šalis neturi teisės vieninteliu matu matuoti didžiulę ir įvairią pasaulio politinę sanklodą“, – praėjusį mėnesį bendrame esė rašė Rusijos ir Kinijos ambasadoriai Anatolijus Antonovas ir Qin Gangas (Čin Gangas).
Jokia šalis neturi teisės vieninteliu matu matuoti didžiulę ir įvairią pasaulio politinę sanklodą.
Dar labiau suerzindama Kiniją J. Bideno administracija pakvietė Taivaną – demokratiškai valdomą salą, Pekino laikomą Kinijos teritorijos dalimi, nors kol kas ir nekontroliuojama.
Pirmadienį J. Bideno administracija taip pat paskelbė, kad nesiųs JAV vyriausybės pareigūnų į vasario mėnesį vyksiančią Pekino žiemos olimpiadą, protestuodama prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, įskaitant uigūrų genocidą Sindziange.
Australija, Didžioji Britanija ir Kanada prisidėjo prie olimpiados diplomatinio boikoto, bet šių šalių sportininkai žaidynėse dalyvaus. Rusija, kaip ir Kinija, kritikavo šiuos sprendimus.
Spręsti, kurios kitos šalys dėl žmogaus teisių pažeidimų ar rinkimų klastojimo neturėtų būti pakviestos į susitikimą, taip pat nebuvo paprasta.
Kvietimus gavo Pakistanas ir Filipinai, o Europos Sąjungos narės Vengrijos nacionalistų vyriausybė nebuvo pakviesta. Brazilijos dešiniojo sparno prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru) buvo pakviestas, o NATO narės Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) – ne.
