Einame išpažinties, kad pagytume, kad išgydytume savo sielą. Per išpažintį atgauname dvasios sveikatą, mūsų varganumą nuplauna gailestingumas. Per išpažintį svarbiausia – ne mūsų nuodėmės, bet Dievo gailestingumas, kuris mums suteikiamas ir kurio mums visada labai reikia. Per išpažintį svarbiausias yra Jėzus, kuris mūsų laukia, išklauso ir atleidžia. Atsiminkite: Dievo širdžiai svarbūs esame mes, o ne mūsų klaidos.
„Melskimės, kad kuo giliau ir sąmoningiau išgyventume Sutaikinimo sakramentą, taip patirdami begalinį Dievo gailestingumą.
Melskimės, kad Dievas duotų Bažnyčiai gailestingų nuodėmklausių, o ne kankintojų.“