Suomijos Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Juhanas Pohjola (Juhanas Pohjola) yra teisiškai persekiojamas už bukleto „Dievas sukūrė vyrą ir moterį: homoseksualūs santykiai kelia grėsmę krikščioniškai žmogaus prigimties sampratai” platinimą.
Kalbėdamas JAV, Vašingtone, teisininkų kontoros The Alliance Defending Freedom, ginančios tikėjimo laisvę, būstinėje Pohjola išreiškė susirūpinimą dėl jam pateiktų kaltinimų, teigdamas, kad „Kristaus Evangelijai yra iškilęs didelis pavojus”, kurį tik dar labiau sustiprina postmodernizmas, atšaukimo (anglų k. cancel) kultūra bei neapykantos kalbos įstatymai, kurie, jo nuomone, šiam kontekste panaudoti prieš jo asmenį: „Postmodernizmo ideologija, įsivyravusi Vakarų šalyse, bei jos šalininkai išreiškia abejojimą bet kuriomis absoliučiomis tiesomis. Pagrindinis postmodernizmo principas – kiekvienas asmuo ieško ir atranda savas tiesas.”
2004 m., Suomijai priiminėjant įstatymą, pagal kurį tos pačios lyties asmenų santykiai buvo traktuojami kaip heteroseksualių asmenų santykiai, Suomijos parlamento narė ir medicinos daktarė Päivi Räsänen (Paivi Rasanen) parašė straipsnį šiam bukletui. Buklete konstatuojama, kad tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimas daro neigiamą poveikį visuomenei. Tuo metu, kai buvo ruošiamasi išleisti šį bukletą, Suomijos vyriausybė svarstė įstatymą, leidžiantį tos pačios lyties asmenims įsivaikinti vaikus.
Pasak vyskupo: „Šis hiperindividualizmas stiprėja, palaipsniui įgaudamas naują toną. Asmuo, pasisakantis prieš LGBTQ+ ideologiją, dangstomą tokiais žodžiais kaip įvairovė, lygybė bei tolerancija, yra laikomas ne tik senamadišku, … bet ir atmetamas kaip moralinis blogis, kitaip tariant, amoralus!“
Išreikšdamas susirūpinimą „atšaukimo kultūros” plitimu Europoje bei Suomijoje, Pohjola pritarė JAV politikos apžvalgininkams, teigiantiems, kad „Vakarų šalyse vyrauja švelnus totalitarizmas, kuomet viena ideologija kontroliuoja visas žmogaus gyvenimo sritis, žiniasklaidą, verslą, švietimą, kultūrą, teismus, kariuomenę ir bažnyčią, tokiu būdu varžydama žodžio laisvę bei užkirsdama kelią skirtingoms nuomonėms bei požiūriams.”
Savo kalboje Pohjola išsamiai išdėstė jam pateiktus kaltinimus. Jis paminėjo, kad balandžio 29 d. „Suomijos generalinė prokurorė pareiškė kaltinimus jam bei … parlamento narei poniai Paivi Rasanen.” (Šią istoriją „Laikmetis.lt“ aprašė anksčiau)
Jie abu buvo kaltinami „neapykantos kurstymu prieš grupę, šiuos veiksmus priskiriant karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui.” Pohjola perskaitė jam pareikštus kaltinimus, kuriuose teigiama, kad jis „parengė ir paviešino komentarus, šmeižiančius ir žeminančius homoseksualius asmenis dėl jų netradicinės seksualinės orientacijos.”
Jis pridūrė: „mes buvome kaltinami neapykantos kurstymu prieš šią grupę.” 2020 m. vasario 11 d. Helsinkio policijos departamentas apklausė Pohjola. Jis teigė, kad „apklausa truko daugiau nei penkias valandas”, ji buvo „draugiška, bet ‘kieta’.” Į klausimą, ar jis „ketina pašalinti brošiūrą iš savo internetinės svetainės dviejų savaičių bėgyje,” Pohjola atsakė, jog nesiruošia to daryti. Jo manymu, „jam sutikus pašalinti brošiūrą, tikėtina, kad kaltinimai būtų panaikinti.”
Ši brošiūra buvo viena iš keleto internetinėje svetainėje patalpintų brošiūrų, kuriuos išleido Pohjola drauge su Detroito Liuteronų paveldo fondu. Kitos brošiūros „nesusilaukė jokio žiniasklaidos dėmesio”; jos populiarumas išaugo tik pastaraisiais metais, kuomet Evangelikų bažnyčios vyskupija atsidūrė dėmesio centre dėl atsisakymo „įšventinti moteris į kunigų luomą” ir griežto Pohjolos pasisakymo šiuo klausimu.
Savo kalboje Pohjola taip pat pabrėžė, kad „visi [bukletai] buvo patalpinti mūsų internetinėje svetainėje, nesukeldami jokios neigiamos visuomenės reakcijos.“ Pohjola teigė „pastebintis tendenciją … praplėsti sąvokas tokių žodžių kaip šmeižtas bei neapykantos kalbos kurstymas. Platesnė žodžio sąvokų interpretacija leistų apkaltinti asmenį žodžio laisvės pažeidimu.”
„Generalinė prokurorė buvo pasiruošusi bet kokius skundus perkelti į aukštesnės instancijos teismus, netgi ES lygmeniu, kadangi ES teisės aktai turi poveikį ir nacionaliniams teisės aktams. Būsimas sprendimas yra reikšmingas dėl precedento, kuris įtakos žodžio laisvės bylas ateityje,“ – teigė vyskupas.
Pohjola taip pat pabrėžė, kad „mes pripažįstame Dievo suteiktą žmogiškąjį orumą bei gerbiame teises ir tų asmenų, kurie save laiko homoseksualiais, tačiau pripažįstame, kad homoseksualių asmenų santykiai yra nuodėmingi ir neatitinka Dievo valios, kaip tai rašoma Biblijoje.”
Tuo tarpu generalinė prokurorė teigė: „jei homoseksualių asmenų santykius laikysime nuodėmingais, tokiu būdu pažeisime jų orumą.” Kitaip tariant, homoseksualių asmenų santykių vertinimas krikščioniškų dogmų kontekste reikštų jų žmogaus teisių ignoravimą bei žmogiškosios prigimties nepaisymą ir neapykantos kalbos skatinimą. Remiantis šiuo argumentu, reikėtų pripažinti, kad mokymai apie krikščioniškas vertybes bei religijos laisvę tampa neįgyvendinama siekiamybe.
Jam pateiktus kaltinimus bei anksčiau minėto argumento įteisinimą Pohjola įvardijo kaip jo šalyje sparčiai vykdomą religinės laisvės varžymą: „Suomija yra moderni, saugi, ekologiška ir klestinti šalis, tačiau nerimą kelia populiacijos mažėjimas bei šaliai daromas spaudimas priimti vis didėjančius migrantų srautus. Šalis praranda krikščioniškąsias ir liuteroniškąsias šaknis, o tai daro didelę žalą šeimai”, – pridūrė jis.
„Man pateikti kaltinimai – tai tik lašas kultūros virsmo procese, vykstančiame Vakarų šalyse”, tęsė jis. „Nors mūsų šalies vėliavoje vaizduojamas mėlynas kryžius, Suomija jau nebėra krikščioniška šalis. Bažnyčios lankomumas yra sumažėjęs iki 1% procento. Kuo mažiau žmonės susipažinę su krikščionišku mokymu, tuo mažiau jie supranta jo reikšmę bei toleruoja krikščionišką mokymą viešose vietose.”
Pohjola prisiekė, kad nepaisant prieš jį nukreiptų teisinių veiksmų bei jų sukeltų pasekmių, jis ir „toliau kovos už tiesą ir dės visas pastangas, ragindamas žmones atgailauti ir per Kristaus kančią gauti nuodėmių atleidimą bei amžinąjį gyvenimą.”
