Tėvas Gregoras Pawlowskis (Gregoras Pavlovskis) mirė Izraelyje spalio 21 d., sulaukęs 90 – ies metų, tačiau norėjo, kad jo kūnas būtų palaidotas Lenkijoje šalia jo šeimos žydų ir kitų Holokausto aukų.
„Mums tavęs trūks, Gregorai“, – sakė vikariatas, Jeruzalės lotynų patriarchato autonominis departamentas, tarnaujantis hebrajiškai kalbantiems migrantų ir prieglobsčio prašytojų vaikams. Tėvas Pawlowskis daugiau kaip 50 metų gyveno Jafoje (miesto dalis Tel Avive, Izraelyje), tarnaudamas tikintiesiems.
Tarp kunigo pageidavimų buvo tai, kad jis būtų palaidotas žydų kapinėse Lenkijoje, kuriose palaidota jo motina, dvi seserys ir šimtai kaimynų iš gimtojo kaimo. Kunigas jau seniai norėjo ten būti palaidotas. Prieš išvykdamas į Izraelį, septintajame dešimtmetyje jis pastatė paminklą jų vardu.
Dėkodami Dievui už tai, kad buvome išgelbėti, steigiame šį paminklą.
Amito Ašdodo ješivos dekanas, rabinas Šalomas Malulas ir keli studentai išskrido į Lenkiją, kad kunigas būtų palaidotas žydiškai šalia jo seserų ir motinos kapo. Jie sukalbėjo kadišą, tradicinę rytmetinę maldą, kaip pageidavo kunigas.
Pawlowskis gimė 1931 m. rugpjūčio 23 d. Lenkijoje, jidiš kalba kalbančių žydų šeimoje. Jie gyveno Zamosce, dabartinėje Rytų Lenkijoje. Jo tėvai Mendelis ir Miriam turėjo nedidelį verslą, prekiavo mediena ir anglimis, nuomojo vaismedžių giraitę. Hebrajų kalbos jis šiek tiek išmoko iš žydų mokyklos mokytojo, o lenkų kalbos – iš kaimo valstiečių.
Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m., kai Pawlowskis turėjo pradėti lankyti pirmąją klasę. Sovietai įžengė į Zamoscą ir pakvietė kaimo gyventojus grįžti su jais į Rusiją. Kai naciai visiškai okupavo Lenkiją, šeima susidūrė su dideliais sunkumais užsidirbti pragyvenimui. Vaikai už pinigus dirbdavo darbus kitoms šeimoms, tačiau kartais tekdavo vogti maistą.
tėvas buvo priverstas dirbti vokiečiams. motina ir seserys buvo nuvestos prie masinės kapavietės ir sušaudytos…
Pawlowskio tėvas buvo priverstas dirbti vokiečiams. Vieną dieną jis išvyko į darbą ir negrįžo, palikdamas šeimą sugniuždytą. Vėliau vokiečiai sunaikino getą, o jo gyventojus žydus priverstinai išvežė į už 14 mylių esančią Izbicą ir apgyvendino kitų deportuotų žydų paliktuose namuose.
Netrukus naciai ir jų ukrainiečių kolaborantai pradėjo masinius žydų areštus. Pawlowskis, jo motina ir dvi seserys bandė pasislėpti rūsyje, bet buvo aptikti. Berniukui vienam pavyko pabėgti. Jo motina ir seserys buvo nuvestos prie masinės kapavietės krašto ir sušaudytos.
Per likusį karo laiką Pawlowskis kraustėsi iš vienos vietos į kitą. Kartais žmonės jam padėdavo, o kartais atpažindavo jį kaip žydą ir rizikuodavo jo gyvybe. Iš kelių lenkų jis išmoko katalikiškos krikščionybės maldų, o vienas žydų berniukas įteikė jam krikščionišką krikšto liudijimą su nauju vardu: Gregor Pawlowski (Gregoras Pavlovskis). Benediktinių vienuolės jį priglaudė našlaičių prieglaudoje ir užregistravo į mokyklą. Jis greitai baigė kelias klases.
Jis baigė mokyklą Polavno mieste, tarnavo Bažnyčiai kaip ištikimas katalikas ir gynė Bažnyčią bei religiją nuo komunistų lektoriaus. Slaptoji policija paėmė jį į tardymą ir bandė įtikinti šnipinėti vienuolius, bet jis atsisakė. Vėliau Pawlowskis siekė tapti kunigu ir įstojo į Liublino didžiąją kunigų seminariją. Nedaugelis vienuolių ir dvasininkų žinojo, kad jis yra etninis žydas, tačiau vietos vyskupas sakė, kad tai nėra kliūtis.
1958 m. balandžio 20 d. jis buvo įšventintas į kunigus. Iškilmes surengė jo buvusios našlaičių prieglaudos vienuolės. Jis tarnavo kunigu Liublino vyskupijoje. 1968-1970 m. jis studijavo Liublino katalikiškajame universitete. Vėliau Pawlowskis persikėlė į Izraelį tarnauti lenkiškai ir hebrajiškai kalbantiems katalikams.
„Mano vieta yra čia, tarp žydų tautos. Pajutau kvietimą atvykti ir tarnauti savo šalyje gyvenantiems krikščionims“, – sakė jis. „Priklausau ir Lenkijai, ir Izraeliui. Negaliu kalbėti prieš lenkus, nes jie mane išgelbėjo, ir negaliu kalbėti prieš žydus, nes esu vienas iš jų“, – sakė kunigas.
Daugiau nei 38 metus Pawlowskis gyveno Jafoje. Jis rašė poezijos knygas apie savo ir Kristaus gyvenimą. Jis taip pat rašė knygas religijos ir istorinėmis temomis bei buvo hebrajiškų ir lenkiškų užrašų ant kapo, esančio šalia masinės kapavietės, kurioje palaidota jo šeima ir kiti žydų tautybės žmonės, autorius.
