Trisdešimt devyni Lietuvos Respublikos Seimo nariai iš penkių skirtingų frakcijų (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Demokratų „Vardan Lietuvos“, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos regionų frakcijų) kreipėsi į Vilniaus universiteto (Universiteto) Senatą, siūlydami atšaukti „Lyčiai jautrios kalbos gairių“ siūlymus Universiteto bendruomenei.
Be kita ko, Seimo nariai siūlo stiprinti lietuvių kalbos – valstybinės kalbos – prestižą, saugoti jos istorines ir pasaulio kalbų tyrimams būtinas savybes, tęsti pasaulinio garso nusipelniusias baltistikos tradicijas ir išsaugoti ateities kartoms tai, ką lietuvių tauta gavo – iš toliausių istorijos klodų atėjusią lietuvių kalbą.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis taip paaiškino kreipimosi į Vilniaus universiteto Senatą priežastis.
„Lietuvos Respublikoje yra priimtos bendros lietuvių kalbos vartojimo taisyklės, kurių laikymąsi prižiūri Valstybinė kalbos inspekcija, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus; lietuvių kalba negali tapti jokios ideologijos tarnaite ir įrankiu indoktrinuoti jaunimą”, – sakoma pranešima.
lietuvių kalba negali tapti jokios ideologijos tarnaite ir įrankiu indoktrinuoti jaunimą.
Taip pat priduriama, kad „būtina suvokti lietuvių kalbos reikšmę mūsų pačių ir pasaulio kultūrai, atsargiai vertinti kalbinius eksperimentus ir nepasiduoti užsiangažavusių „naujovėms“ grupių siūlymams, kaip teigia Lietuvos Respublikos Seimo narys A. Ažubalis.
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys bei Švietimo ir mokslo komiteto narys, akademikas Eugenijus Jovaiša mano, kad lyčiai jautrios kalbos taikymas nėra naudingas pačiam Vilniaus universitetui, nes „visų pirma, Universitetas yra nenutrūkstamo kalbėjimosi ir bendrystės vieta, žmones telkianti ir įkvepianti pažinimui erdvė, bet ne skaidanti, priešinanti ir ideologiškai angažuota pelkė.
Tai yra Universiteto prestižo klausimas. Vartoti lietuvių kalbą, kuri yra išsaugojusi prigimtines ir pasaulio kalbų tyrimams būtinas savybes, pagal bendras jos vartojimo taisykles nėra ir negali būti gėda“.
