Donna Strickland (Dona Strikland), kanadietė mokslininkė, yra trečioji moteris, pelniusi fizikos srities Nobelio premiją už nuopelnus lazerių fizikoje. Šių metų rugpjūčio mėnesį ji priėmė kvietimą tapti Popiežiškosios mokslų akademijos nare. Interviu Ispanijos žinių svetainei ji sakė, jog mokslas ir religija nekovoja tarpusavyje, o, priešingai, gali puikiai bendradarbiauti.
2018 m. Nobelio premijos laureatė prisidėjo prie ultraintensyvių lazerių technologijos išplėtojimo praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Ši technologija buvo pritaikyta įvairiose srityse, viena iš jų – regos korekcija. Nobelio premiją mokslininkė pasidalijo su kitais dviem tos pačios srities fizikais. Šių metų rugpjūčio 2 d. Šventojo Sosto spaudos salė pranešė apie popiežiaus potvarkį, kuriuo ji paskirta Popiežiškosios mokslų akademijos nare.
Neseniai religinių žinių interneto svetainėje ispanų kalba Alfa Omega paskelbtas interviu su Donna Strickland. Kalbėdama apie moterų vaidmenį moksle, Nobelio premijos laureatė atkreipė dėmesį, kad pirmaisiais savo akademinės formacijos metais ji neturėjo moterų dėstytojų, šiuo metu moterys sudaro maždaug penktąją jų dalį, o JAV akademinę sritį pasirinkusių merginų skaičius neseniai viršijo vaikinų skaičių. Moterų skaičiaus didėjimas rodo geresnes ir lygesnes lyčių galimybes, mergaitės turi vis daugiau sektinų pavyzdžių. Kita vertus, mokslininkė teigia nepatyrusi diskriminacijos dėl lyties moksliniame darbe.
mokslas ir religija veikia išvien.
Paklausta apie narystę Popiežiškojoje mokslo akademijoje, Donna Strickland tvirtino, jog svarbu, kad mokslas ir religija darbuotųsi išvien, vienas greta kito. Anot fizikės, mokslas ir religija vienas kitą papildo. Pavyzdžiui, mokslas yra naudingas sąjungininkas kovojant su pandemija ar klimato kaita, o religiniai lyderiai, dalydamiesi mokslo pasiekimais, gali padėti visuomenei būti sąmoningesnei.
Savo, mokslininkės ir Popiežiškosios akademijos narės, vaidmenį ji nusakė taip: padėti Vatikanui geriau suprasti mokslo pasaulio pasiekimus ir susieti juos su pagrindinėmis visuomenės problemomis.
Galima priminti, kad šių metų rugpjūtį Popiežiškosios mokslų akademijos narėmis tapo dar dvi Nobelio premijos laureatės: profesorės Jennifer Anne Doudna (Dženifer Anė Doudna) ir Emmanuelle Charpentier (Emanuelė Charpentier). Joms abiem už genomo redagavimo metodo (CRISPR-Cas9) išplėtojimą 2020 m. skirta Nobelio premija chemijos srityje.
