Per pastaruosius šešerius metus padaugėjo pastorių, teigiančių, kad jų vaidmuo dažnai būna perkrautas, nors pastorių, pasitraukusių iš sakyklos, skaičius išliko santykinai nepakitęs, rodo nauja „Lifeway Research“ („Gyvenimo kelio moksliniai tyrimai“) apklausa.
Apklausa parodė, kad 63 proc. evangelikų ir istorinių juodaodžių protestantų bažnyčių pastorių sutinka, kad „pastoriaus vaidmuo dažnai būna per didelis“, o 21 proc. su tuo visiškai sutinka. Šis 63 proc. rodiklis yra didesnis nei 2015 m., kai su šiuo teiginiu sutiko 54 proc.
Tačiau tokie jausmai neturėjo įtakos pastoriams, paliekantiems tarnystę. Šiais metais pastorių, paliekančių sakyklą, skaičius siekia 1,5 proc. 2015 m. jis buvo 1,3 proc.
„COVID-19 nebuvo nei mažas, nei trumpalaikis stresas pastoriams“, – sakė „Lifeway Research“ vykdomasis direktorius Scott McConnell (Skotas Makonelas). „Daugelis spėliojo, kad pastoriai dėl to atsisako pastorystės. Taip nėra. Jie lieka ištikimi savo pašaukimui panašiu lygiu kaip ir prieš pandemiją.“
Apklausa taip pat parodė, kad:
37 proc. pastorių dirba toje pačioje bažnyčioje, kurioje jie dirbo prieš 10 metų. 2015 m. šis skaičius buvo 44 proc;
18 proc. pastorių teigia, kad ankstesnis pastorius išėjo dėl konflikto. 2015 m. tokių buvo 26 proc.;
80 proc. pastorių – tiek pat, kiek ir 2015 m. – sutinka, kad ateityje jiems „reikės susidurti su konfliktais šioje bažnyčioje“;
61 proc. pastorių visiškai sutinka su teiginiu: „Nuosekliai saugau savo laiką su šeima“. 2015 m. taip atsakė 68 proc.;
Tuo tarpu 41 proc. pastorių teigia, kad „dažnai rūpinasi savo šeimos finansiniu saugumu“ – tai mažiau nei 2015 m., kai jų buvo 53 proc.
„Šį stresą dėl asmeninių finansų patiriančių pastorių skaičiaus sumažėjimą gali lemti padidėjęs jų bažnyčios dosnumas arba finansinio skatinimo čekiai iš vyriausybės“, – sakė M. McConnellis. „Vis dar pastoriai dažniau nerimauja dėl savo asmeninių finansų nei praneša apie sumažėjusį aukojimą savo bažnyčioje.“
Rugpjūčio ir rugsėjo mėn. buvo apklausti 1576 evangelikų ir istorinių juodaodžių protestantų bažnyčių pastoriai. Ją rėmė Hjustono Pirmoji baptistų bažnyčia ir gydytojas Richard Dockins (Ričardas Dokinsas).
