„Nors popiežius Pranciškus asmeniškai nedalyvaus 26-ojoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Glazge, Vatikano delegacija ir Katalikų Bažnyčia bus „visur” per dvi savaites truksiantį viršūnių susitikimą – nuo aukščiausio lygio privačių derybų iki šalutinių „socialinių veiksmų” ir bendruomenių renginių”, – teigė du delegatai.
O svarbiausia, kad Bažnyčios atstovai su savimi atsiveš žmones, kuriems klimato kaita daro didžiausią poveikį, siekdami užtikrinti, kad pasaulio pietų šalių balsai būtų aiškiai išgirsti ir į juos būtų rimtai atsižvelgta. „Be jų tai negali būti susitikimas apie juos”, – sakė Alistair Dutton (Alisteris Dutonas), Šventojo Sosto delegacijos JT klimato kaitos konferencijos (toliau COP26) narys ir Škotijos Caritas Škotijos katalikų tarptautinės pagalbos fondo (toliau SCIAF), kuris yra vienas iš daugelio pagrindinių vietos organizatorių, vadovas.
Svarbu didinti jų matomumą, nes ankstesnės klimato konferencijos parodė, kad „tie, kurie kenčia labiausiai, jau dabar yra nustumiami į šalį, o turtingesnės šalys galiausiai tik kalbasi”, – sakė jis spalio 19 d. Katalikų naujienų tarnybai. Jis taip pat teigė, kad SCIAF padengė grupės žmonių iš Malavio, Zambijos, Kolumbijos ir kitų tautų išlaidas, kad jie galėtų dalyvauti COP26 ir paraginti imtis skubių veiksmų prieš klimato krizes, su kuriomis jie jau gyvena.
Spalio 31 – lapkričio 12 d. vyksiančiame pasauliniame klimato kaitos aukščiausiojo lygio susitikime, kurį kartu su Italija rengia Jungtinė Karalystė, siekiama, kad pasaulio lyderiai pateiktų konkrečių būdų, kaip iki 2030 m. perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį pasaulyje ir iki 2050 m. pasiekti, kad išmetamųjų teršalų kiekis būtų „grynasis nulis”, ir taip prisidėti prie pastangų apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus. Derybose taip pat bus siekiama padėti apsaugoti biologinę įvairovę ir laikytis pažadų finansuoti veiksmus besivystančiose šalyse, visų pirma, padėti joms prisitaikyti prie klimato kaitos daromos žalos, ją sušvelninti ir atsigauti.
„Tai bus tie patys prioritetai, kurių primygtinai reikalaus Šventojo Sosto delegacija”, – spalio 21 d. teigė salezietis tėvas Joštromas Kuretadamas, Ekologijos ir kūrinijos reikalų koordinatorius, dirbantis Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijoje.
„Vykstame ten atstovauti Bažnyčiai kaip krikščionys ir kaip viena iš daugelio tikinčiųjų bendruomenių, kurios žino, kad Žemė yra ne tik planeta, bet ir Dievo kūrinys”, – sakė jis. Delegacija taip pat atstovaus beginkliams ir pažeidžiamiems žmonėms, kurie nesukėlė klimato krizės, bet yra jos „ankstyvos ir neproporcingai didelės aukos”.
A. Dutonas teigė, kad finansinė kompensacija už „nuostolius ir žalą”, kurią patyrė tiek daug neturtingų ir pažeidžiamų žmonių, bus “didelis klausimas, ypač pasaulio pietų šalims, per COP26”.
„Pavyzdžiui, lėšų reikia tiems, kurių pragyvenimo šaltiniams pakenkė klimato kaita, ir vargšams, kurių žemė išnyko dėl kylančio jūros lygio, kad jie galėtų nusipirkti naujos žemės kitur”.
Tai reiškia, kad visos lėšos, surinktos besivystančioms šalims, kaip pažadėta 2015 m. Paryžiaus susitarime, turi būti tolygiai paskirstytos prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos švelninimui, nes šiuo metu didžioji dalis lėšų prioritetą teikia klimato kaitos švelninimui ir technologijoms, kuriomis siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
„Pažadėti 100 mlrd. dolerių per metus neturėtų būti „visi išleisti turtingiems žmonėms, žaidžiantiems su naujomis technologijomis, o neturtingi žmonės tiesiog negali išgyventi ten, kur yra”, – teigė Dutonas.
Vatikano delegacijoje, vadovaujamoje kardinolo Pietro Parolino, dalyvaus Valstybės sekretoriato ir integralios plėtros dikasterijos pareigūnai, taip pat dviejų vietinių katalikiškų organizacijų atstovai: Dutonas teigė, kad bus aptarti ir kitų katalikų, taip pat katalikiškų organizacijų atstovai.
Nors „labai apmaudu”, kad popiežius Pranciškus asmeniškai neatvyks į Glazgą, Dutonas sakė, kad nekyla abejonių, kaip jis yra įsipareigojęs rūpintis kūrinija, kuri buvo „lemiamas jo pontifikato klausimas”. Pasak jo, „jo žodžiai gyvi” ir suteikia delegacijai platformą, kuria galima remtis.
Delegacijos nariai aktyviai dalyvaus vadinamojoje „mėlynojoje zonoje”, t. y. JT valdomoje erdvėje, kurioje vyksta oficialios derybos su stebėtojų organizacijų delegacijomis ir daugiau kaip 190 vyriausybių „šalių”, pasirašiusių JT bendrąją klimato kaitos konvenciją.
Jie taip pat prisidės prie šalutinių renginių „žaliojoje zonoje”, kurią valdo JK vyriausybė ir kuri skirta plačiajai visuomenei, kad būtų skatinamas dialogas, informuotumas ir aktyvūs įsipareigojimai. Čia bus įrengtos „šventos erdvės” apmąstymams, lapkričio 6 d. vyks didelė eisena su „tikėjimo ir įsitikinimų sekcija”, kurioje dalyvaus vyskupai ir parapijos, o lapkričio 7 d. bus aukojamos Mišios, po kurių vyks tarpreliginės pamaldos, sakė Dutonas. „Bažnyčia bus visur.”
„Vatikano delegacijos tą patį darė ir ankstesniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose dėl klimato kaitos”, – teigė Kuretadamas, – “tai yra viena iš mūsų delegacijos stiprybių, nes turime daug tokių kontaktų” su vietos organizatoriais.
Jis pridūrė, kad tai atspindi Bažnyčios „daugiašalį požiūrį” dirbti su visais pilietinės visuomenės lygmenimis – nuo aukščiausio lygio bendradarbiavimo su JT ir vyriausybėmis iki žemiausio lygio bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis.
Be to, „daug labiau įkvepia ir atgaivina buvimas Žaliojoje zonoje”, – nusijuokė jis, – „tačiau mums reikia ir vieno, ir kito”.
Duttonas sakė, kad Bažnyčia palaikys COP26 darbotvarkę ir po to, kai pasaulio lyderiai grįš namo. Pavyzdžiui, SCIAF darys spaudimą Škotijai, kad ši įvykdytų savo pažadus, ir „perkels” tai į vietos veiksmus, „kad, kai viskas baigsis, žmonės nesakytų: „Kas tai buvo?”, bet aiškiai suvoktų, kokį vaidmenį jie gali atlikti”, – sakė jis.
Pasak jo, neužtenka tik įkvėpti politinius lyderius remti tinkamą politiką, nes jei jie nebus perrinkti arba klausimai nebebus „madingi”, politika gali neišlikti arba gali būti atšaukta, nebent ją tvirtai palaikys ir žmonės.
Dutonas taip pat sakė, kad pasaulio vyskupų konferencijos „turėtų vaidinti daug didesnį vaidmenį”, kalbėti, reikalauti iš politinių lyderių atsakomybės ir įspėti, kad jei tikslas bus nepasiektas, tai bus “didžiulis pasaulinio neteisingumo atvejis”.
Tačiau, pasak jo, norint iš tiesų rūpintis aplinka, „galiausiai tai turės padaryti paprastas žmogus”. Bažnyčia turi „kapiliarinį tinklą”, kad galėtų „iš tikrųjų mobilizuoti kiekvieną bendruomenę kiekvienoje šalyje” ir paskatinti „atsivertimą kiekvieno žmogaus širdyje”, kuris lems pokyčius.
„Kiekvienas iš mūsų turės nustoti pumpuoti anglies dioksidą į pasaulį”, o tai reiškia, kad reikės permąstyti, kokiu transportu jie naudojasi, kaip šildosi ir vėsina savo namus, kokį maistą ir produktus perka ir kiek kilometrų nuvažiuoja nuo gamintojo iki vartotojo”, – teigė jis.
Jis klausė: „Ar esame pasirengę gyventi kitaip, kad kiti galėtų džiaugtis mūsų paveldėta planeta?”
