Vokietijos kanclerė Angela Merkel, 16 metų buvusi įtakingiausia Europos Sąjungos lydere, penktadienį savo paskutiniame bloko viršūnių susitikime sulaukė kolegų ovacijų atsistojus.
A. Merkel dalyvavo net 107 ES viršūnių susitikimuose per laikotarpį, regėjusį keletą didžiausių permainų pastarųjų laikų Europos istorijoje, įskaitant euro zonos skolų krizę, Sirijos pabėgėlių antplūdį, „Brexitą“ ir istorinį bloko atsigavimo po pandemijos fondo kūrimą.
„Jūs esate paminklas“, – pagerbdamas darbą baigiančią kanclerę pasakė viršūnių susitikimus šaukiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis (Šarlis Mišelis). Jo žodžius pacitavo vienas susitikime už uždarų durų dalyvavęs pareigūnas.
ES viršūnių susitikimas „be Angelos yra tarsi Roma be Vatikano ar Paryžius be Eiffelio (Eifelio) bokšto“, sakė Ch. Michelis po to, kai 26 A. Merkel kolegos atsistoję surengė jai ovacijas.
Jis įteikė A. Merkel tai, ką pavadino šiuolaikinio Europos pastato, kuriame vyksta viršūnių susitikimai, „menine impresija“.
A. Merkel, kaip jai būdinga – be didelių fanfarų, padėkojo žurnalistams už jų ilgas naktis, praleistas viršūnių susitikimuose, tačiau taip pat griežtesniais žodžiais perspėjo dėl Europos Sąjungos ir jos įpėdinio Vokietijoje laukiančių iššūkių.
„Aš palieku Europos Sąjungą, kiek tai susiję su mano kaip federalinės kanclerės pareigomis, tokiu metu, kai yra pagrindo nerimauti“, – pareiškė kanclerė.
„Įveikėme daug krizių, bet turime virtinę neišspręstų problemų“, – sakė ji po savo paskutiniojo ES viršūnių susitikimo.
Pasak A. Merkel, tos problemos susijusios su migracija, bloko ekonomika ir įstatymo viršenybės principu ES šalyse.
„Kompromisų mašina“
Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis (Ksavjė Betelis) pavadino A. Merkel „kompromisų mašina“, kuri „paprastai rasdavo ką nors mums suvienyti“ per ilgą ES tarpusavio derybų maratoną.
„Europa jos pasiilgs“, – sakė jis.
„Ji yra tas žmogus, kuris per 16 metų tikrai paliko savo pėdsaką Europoje, padėjo visoms 27 mūsų valstybėms priimti teisingus sprendimus, kurie kartais būdavo sunkūs, su dideliu humaniškumu“, – kalbėjo Belgijos ministras pirmininkas Alexander’as De Croo (Aleksandras De Kro).
Lietuvos prezidentas Gintaras Nausėda išreiškė viltį, kad A. Merkel, „didi politikė“, pasiliks politikos arenoje „viena ar kita forma“.
Lietuvos prezidentas Gintaras Nausėda išreiškė viltį, kad A. Merkel, „didi politikė“, pasiliks politikos arenoje „viena ar kita forma“.
Austrijos kancleris Alexander’as Schallenbergas (Aleksandras Šalenbergas) savo vokiečių kolegę pavadino „neabejotinai didžia europiete“ ir „taikos uostu, jei galima taip pasakyti, visoje Europos Sąjungoje“.
Jos išėjimas „paliks tuštumą“, pridūrė jis.
Paskutiniame A. Merkel viršūnių susitikime Briuselyje ir vėl prireikė jos švelniosios galios panaudojimo įgūdžių, siekiant sušvelninti aršų teisinį ginčą su Lenkija dėl jos ES teisinės sistemos nepripažinimo – dalyko, kuris, kaip daugelis mano, gali būti kitas egzistencinę grėsmę Europos Sąjungai keliantis klausimas.
Ketvirtadienį, pirmąją susitikimo dieną, Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) vėl gynė spalio 7 dieną jos Konstitucinio Tribunolo priimtą sprendimą, kad ES teisė taikytina tik tam tikrose apribotose srityse, o visur kitur pirmumą turi Lenkijos įstatymai.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vėl gynė spalio 7 dieną jos Konstitucinio Tribunolo priimtą sprendimą.
A. Merkel, kurią palaikė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), pasinaudojo savo dideliu politiniu autoritetu, ragindama šalis siekti dialogo su Lenkija ir perspėdama dėl virtinės teisinių kovų, jeigu šis ginčas pasieks Europos Teisingumo Teismą.
Šią jos žinutę išgirdo Europos Komisija ir tokios šalys kaip Nyderlandai ir Belgija, norėjusios imtis griežtesnių veiksmų prieš Lenkiją ir kaltinančios ją siekiant panaikinti nacionalinių teismų nepriklausomumą ir nebesilaikyti demokratinių normų.
„Principai svarbiau už savanaudiškus interesus“
Nesutarimai tarp Rytų ir Vakarų ne kartą iškildavo per ilgą A. Merkel vadovavimo laikotarpį.
Jos kaip tarpininkės vaidmuo atspindėjo Vokietijos kaip didžiausios ES ekonominės galios poziciją ir leido į savo pusę palenkti daug buvusių sovietinio bloko šalių, kurių narystė Bendrijoje pakeitė politinę pusiausvyrą, pakreipdama rodyklę nuo Paryžiaus Berlyno naudai.
Šiame vaidmenyje taip pat atsispindėjo A. Merkel kilmė – vokiškos ir lenkiškos šaknys, be to sėkmingai naudojama taktika leisti nesutariantiems priešininkams iki išsekimo pasistumdyti užkulisiuose, o tada įžengti į sceną su siūlomu kompromisiniu sprendiniu.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis netikėtai paskelbė įrašą socialiniame tinkle „Twitter“, kur buvęs JAV prezidentas Barackas Obama (Barkas Obama) giria A. Merkel kaip vieną tų retų lyderių, kuriems „jų principai yra svarbiau už bet kokius siaurus savanaudiškus interesus“.
„Tai rodo jūsų charakterį, kad jūs veikiausiai mieliau dirbtumėte Europos Tarybos susitikime vietoje to, kad būtumėte dėmesio centre kaip dabar“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Vokietija tebeformuoja naująją vyriausybę, pakeisiančią A. Merkel kabinetą po rugsėjį įvykusių visuotinių rinkimų, kuriuose kanclerė nedalydavo ir kuriuose jos konservatorių partija CDU patyrė pralaimėjimą.
