Popiežius Pranciškus spalio 10 dieną, 28-ąjį eilinį sekmadienį, aukojo Vyskupų sinodo atidarymo Mišias, jų metu suteikė siuntimą ir palaiminimą, lydėsiančius Dievo tautą per visą sinodinį procesą.
Su popiežiumi, be kitų kardinolų, vyskupų ir kunigų koncelebravo kardinolai M. Grech ir J-C. Hollerich, įpareigoti derinti sinodinio proceso, kuris tęsis du metus, etapus vyskupijose, žemynuose ir visuotinėje Bažnyčioje. Dėl pandemijos suvaržymų popiežiaus Mišiose dalyvavo ribotas skaičius tikinčiųjų.
Homilijoje popiežius palinkėjo gero žengimo kartu sinodinio proceso keliu, ragino būti atviriems Šventosios Dvasios staigmenoms, su džiaugsmu atminti, jog kol ieškome Viešpaties, jis pirmas ateina susitikti su mumis. Žengti sinodo keliu reiškia eiti įsikūnijusio Dievo žodžio nuteisintu keliu, sakė homilijoje popiežius.
Jis komentavo sekmadienio Mišių Evangelijos pasakojimą apie vieną turtingą vyriškį, kuris ėjo susitikti su Jėzumi jam besiruošiant iškeliauti. Evangelijos labai dažnai pasakoja apie Jėzų, prisiartinantį prie keliaujančių žmonių, išklausantį juos apie jų širdyse glūdinčius neraminančius klausimus. Jis šitaip parodo, kad Dievas negyvena nuo tikrovės atokiose, ramiose vietose, o eina su mumis ir mus pasiekia ten, kur esame, kartais nelygiuose mūsų gyvenimo keliuose. Šiandien, pradėdami eiti sinodiniu keliu, pradėkime savęs klausti, ar einame visi kartu įkūnydami Dievo stilių, Dievo, kuris eina žmonijos istorijos keliu ir dalijasi jos reikalais? Ar esame pasiryžę žygio nuotykiui, o gal prisibijodami nežinomų dalykų dangstomės pasiteisinimais, jog „nereikia“, „visuomet taip darėme“?
Popiežius patikino, jog žengti sinodo keliu reiškia visų ėjimą kartu tuo pačiu keliu: popiežiaus, vyskupų, kunigų, vienuolių, seserų ir brolių pasauliečių, visos krikščionių bendruomenės. Jis kvietė pažvelgti į Jėzų, kuris iškeliaudamas pirma sutiko turtingą vyrą, klausėsi jo klausimų, o paskui padėjo jam atpažinti, ką reikia daryti, kad laimėtų amžinąjį gyvenimą. Susitikti, klausytis, atpažinti yra trys sinodo raktažodžiai, sakė popiežius.
Esame kviečiami tapti susitikimo meno ekspertais, ne renginių organizavimo ar problemų teorinių paaiškinimų ekspertais. Skirti laiko susitikimui su Viešpačiu ir pasirengti mūsų tarpusavio susitikimui. Susitikimai mus pakeičia, dažnai paskatina žengti naujais, nenumatytais keliais. Dažnai Dievas būtent šitaip parodo kuriuo keliu eiti.
Tikrasis susitikimas įvyksta tik jei klausomės kito. Jėzus nuoširdžiai išklauso turtingo vyro, leidžia jam išsisakyti, kalbėti laisvai. Žengti sinodo keliu reiškia eiti tuo pačiu keliu, kuriuo ėjo įsikūnijęs Žodis, sekti jo pėdomis, klausytis jo Žodžio kartu su kitų žodžiu. Šventoji Dvasia prašo, kad klausytumės kiekvienos Bažnyčios, tautos ir valstybės keliamų klausimų, būgštavimų, vilčių, taip pat įsiklausant į pasaulį, į jo permainų keliamus iššūkius. „Neužmigdykime širdžių, neapsišarvuokime savo tikrumuose. Klausykimės vieni kitų!“ – ragino popiežius.
Žengti sinodo keliu reiškia eiti tuo pačiu keliu, kuriuo ėjo įsikūnijęs Žodis, sekti jo pėdomis, klausytis jo Žodžio kartu su kitų žodžiu.
Pasak jo, susitikimas ir klausymasis nėra savitiksliai, kad viskas liktų kaip buvę. Priešingai, kai mes pradedame dialogą, diskutuojame, esame pakeliui, mes daugiau nesame tokie, kokie buvom, o pasikeitę. Tai liudija sekmadienio Evangelijos pasakojimas apie turtingą vyrą. Jėzus suvokia, kad jis geras, pamaldus žmogus, vykdo įsakymus, bet nori nuvesti jį kitu nei tik įsakymų vykdymo keliu. Jam pasiūlo pažvelgti į savo vidų meilės, kuria jis jį pamilo, šviesoje ir joje atpažinti prie ko prisirišusi jo širdis, kad atrastų, jog jos gėriui reikia ne papildomų religinių priesakų, o priešingai, visiško išsižadėjimo: parduoti visa, kas neramina širdį, kad joje būtų vietos Dievui.
Tai yra ir mums brangus pamokymas, sakė Pranciškus, patikinęs, jog sinodas yra žengimas dvasinio, bažnytinio atpažinimo keliu – jis vykdomas adoravimu, malda, su Dievo žodžiu. Žodis atveria atpažinimui ir jį apšviečia. Jis vadovauja sinodui, kad virstų ne bažnytiniu suvažiavimu, moksliniu ar politiniu kongresu, parlamentu, o malonės įvykiu, Šventosios Dvasios vadovaujamu gydymo procesu.
Jėzus mus kviečia išsižadėti visko, išsivaduoti iš supasaulėjimo, kaip ir iš mūsų užsidarymo ir besikartojančių pastoracinių modelių, kviečia klausti to, ką Dievas nori mums pasakyti šiuo metu ir kuriuo keliu nori mus nuvesti.
Būkime Evangeliją įsimylėjusiais piligrimais, atvirais Dvasios staigmenoms. Nepraleiskime progų susitikimo, klausytis vieni kitų ir atpažinimo malonei, sakė Sinodo pradžios Mišių homilijoje popiežius Pranciškus.
Prieš Mišių pabaigą popiežius Pranciškus grupei prie altoriaus susirinkusių žmonių, simboliškai atstovaujančių visą Dievo tautą, suteikė siuntimą ir palaiminimą, kuris juos lydės per sinodinį procesą.
