Biblijos archeologai teigia 3D skanavimo būdu aptikę į laivą panašų darinį, atitinkantį biblinį Nojaus arkos aprašymą. Jie naudojo žemės skverbimosi radarą uolėtoje vietoje Turkijos rytuose, kurioje, kaip spėjama, stovėjo originalus laivas.
„Nojaus arkos skenavimas” projekto archeologai teigia Tendiureko kalne aptikę „valties darinį”, atitinkantį Biblijoje nurodytą „tikslų arkos ilgį” – maždaug 150 metrų arba 300 uolekčių bibliniais terminais, pranešė laikraštis „The US Sun”.
Durupinaro valties formos darinį 1959 m. aptiko Turkijos kariuomenės kapitonas. Tyrinėtojų susidomėjimas šia vietove prasidėjo nuo XX a. septintojo dešimtmečio amerikiečių tyrinėtojo Ron Wyatt (Rono Vajeto) ir kitų tyrinėtojų darbų. Kaip rašoma projekto interneto svetainėje, 2014 ir 2019 m. buvo atlikti nepriklausomi geofiziniai tyrimai, „parodę po žeme esančius sluoksnius ir įdomias kampuotas struktūras”.
„Nauji georadaru gauti duomenys rodo lygiagrečias linijas ir kampines struktūras 8 – 20 pėdų gylyje”, – aiškinama projekto interneto svetainėje. „Šių lygiagrečių linijų ir stačių kampų, esančių po paviršiumi, nesitikėtumėte pamatyti natūraliame geologiniame darinyje. Įdomu tai, kad buvo patvirtinta, jog valties darinys tiksliai atitinka Biblijoje nurodytą arkos ilgį”.
Šiais metais Turkijos mokslininkų ir kitų rėmėjų konsorciumas planuoja atlikti „išsamiausią iki šiol atliktą vietos geofizinį ir mokslinį tyrimus, taikant kuo daugiau šiuolaikinių mokslinių metodų”.
„Mus remia vietos gyventojai, turime suinteresuotų mokslininkų su leidimais dirbti šioje vietovėje, ir žiniasklaidos atstovų, kurie dokumentuoja darbą”, – aiškinama svetainėje.
Projektui vadovaujantis Andrew Jonesas (Endriu Džonesas) laikraščiui „The Sun” sakė, kad georadaru gauti duomenys „nėra tokie, kokius tikėtumėtės pamatyti, jei ši vieta būtų tik vientisas uolienos blokas ar atsitiktinių dumblo srauto nuolaužų sankaupa”.
„Tačiau šie rezultatai yra tokie, kokius tikėtumėtės pamatyti, jei tai yra žmogaus sukurtas laivas, atitinkantis biblinius Nojaus arkos reikalavimus”, – sakė jis.
Vis dėlto kai kurie geologai teigia, kad kalno luitas yra neįprastas uolienų darinys.
„Žinojau, kad mokslininkai sutaria, jog Durupinaro vietovė yra geologinė keistenybė”, – „The Sun” sakė Ryanas Mauro (Rajanas Mauro), projekte dalyvaujančio „Doubting Thomas Research Foundation” prezidentas. „Prieš sužinant apie šias skenogramas, atrodė, kad tie, kurie ir toliau pasisakė už Durupinaro radimvietę, tiesiog negalėjo priimti tiesos ir palikti jos ramybėje”.
„Dabar tai visiškai kitoks žaidimas”, – tęsė jis. „Tie sprendimai, kuriais buvo atmesta ši vieta, buvo priimti prieš kelis dešimtmečius ir pagrįsti ribotais duomenimis, palyginti su tais, kuriuos turime dabar. Sužinojęs daugiau, įsitikinau, kad projektas vertas mano paramos, ir kad mums labai svarbu nustatyti tiesą apie Durupinaro radimvietę”.
Rugpjūčio mėnesį Jonesas ir jo komanda keturias dienas praleido regione, tyrinėdami arkos vietą ir susitikdami su archeologijos profesoriais, kurie taip pat dirba šioje vietovėje, pavyzdžiui, daktaru Fethi Yukseliu (Feti Jakseliu) iš Stambulo universiteto.
„Per 4 dienas, praleistas toje vietoje, komanda galėjo kasdien susitikti ir apžiūrėti įvairias vietas, susijusias su Nojaus arkos tyrimų projektu, ir susitikti su pagrindiniais archeologais, atliekančiais kitus darbus regione. Viena iš gerų kelionės naujienų buvo ta, kad daktaras Yukselis pranešė, jog buvo išduotas leidimas, kuriame jo, kaip vieno iš komandos narių, vardas ir pavardė buvo įrašyti, ir kuris apėmė Nojaus arkos radimvietės teritoriją”, – praėjusį mėnesį atnaujintame pranešime skelbė Jonesas. „Tai pagreitintų darbų atlikimo procesą. Gavę finansavimą, galėsime pradėti tyrimus vietoje su profesoriais ir jų asistentais iš trijų Turkijos universitetų!”
Jis teigė, kad kasinėjimai vietovėje nebus vykdomi, kol nebus baigti „geofiziniai tyrimai, šerdinis gręžimas ir geologiniai tyrimai”.
Džounsas sakė, kad tikslas „visada buvo atrasti kuo daugiau Nojaus arkos įrodymų, ir pateikti juos pasauliui”.
