Šilinių atlaiduose rugsėjo 10-ąją buvo švenčiama Artimo meilės ir sveikatos diena – diena tų, kuriems Šiluvos Dievo Motina jau nuo senųjų amžių artimiausia ir garsi savo meilingumu. Ši diena buvo ir priimančiųjų kitų meilę bei rūpestį savo silpnume, ir jį teikiančiųjų – šeimose, bendruomenėse, ligoninėse, slaugos įstaigose, įvairiose organizacijoje bei draugijose – visur, kur konkrečiais gestais pasitarnaujama artimui.
Juos buvo galima padaryti ir čia pat, atlaiduose, – tądien Šiluvos miestelio erdvėje buvo galimybė ir duoti kraujo (tuo pasinaudojo beveik 30 asmenų), ir pasiskiepyti dar to nesuskubusiems ar neapsisprendusiems padaryti (pasiskiepijo beveik 200 asmenų). Atlaiduose dalyvavo Lietuvos asociacija „Gyvastis“, vienijanti laukiančius organų transplantacijos, taip pat gyvenančius su dovanotu organu, – jų palapinėje buvo galima pabendrauti ir galbūt apsispręsti organų donorystei.
Šią dieną atvykusiems į Šiluvą ar per transliacijas likusiems namie seneliams, ligoniams bei medikams jų darbo vietose – visiems norintiems iš Šilinių buvo paskelbta Geroji Evangelijos naujiena, visi gavo Bažnyčios palaiminimą savo kančioje ar tarnystėje kitiems (aikštėje buvusieji galėjo priimti ir asmenišką ligonių palaiminimą).
„Kai rūpinamės kitu, parodome jam Dievą“, – rugsėjo 10-ąją sakė atlaidų ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas prieš vidudienio iškilmingą Eucharistiją aikštėje, kuri savo didžiule erdve tapo ypač dėkinga šiuo pandemijos metu, kai tenka laikytis saugių atstumų.
Į iškilmes atvyko LSMU Kauno klinikų, Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų, Telšių regioninės ligoninės vadovai, kiti medikai, Lietuvos Carito organizacijos darbuotojai bei savanoriai (taip pat ir vyskupijose), Lietuvos samariečių bei Neįgaliųjų draugijos, globos, slaugos įstaigų bendruomenių atstovai, ligonių, senelių artimieji, palydėję savo šeimos narius.
Šiemet neeiline proga – švęsdami įsikūrimo Lietuvoje 30-ąsias metines, o tai reiškia ir 30 metų teikiamą pagalbą vargstantiems mūsų šalies gyventojams – Šilinėse apsilankė Maltos ordino Pagalbos tarnybos ambasadoriai ir nariai su svečiais iš užsienio.
„Kūno negalia nėra kliūtis išgelbėjimui“, – kalbėjo katechezėje kunigas Ramūnas Norkus, be kita, pakviesdamas geruosius angelus, kaip pavadino mūsų medikus, įsirengti koplyčias, jei jų dar nėra gydymo įstaigose, ar dažniau jose apsilankyti atgaunant dvasinę pusiausvyrą. Katechezėje buvo prisimintas ir šv. Jonas Paulius II, kuris vilties žinia dalijosi per apsilankymą Šiluvoje (1993 m. rudenį), ir Gailestingasis Jėzaus atvaizdas raginant žmones nepamiršti prašyti ir dvasinės sveikatos.
Iškilmingai Eucharistijai už ligonius, visas artimo meilei veikiančias bei tarnaujančias organizacijas vadovavo arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Koncelebravo arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Darius Trijonis, dvi dešimtys kunigų, tarp jų ir ligoninių kapelionai. Patarnavo ir Dievo žodį skelbė diakonai. Giedojo Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo parapijos „Viduramžio“ choras.
„Brangieji, graži aušra visada praneša apie puikią dieną. Šiluvoje švenčiame Marijos, Jėzaus Motinos ir pirmosios iš mokinių, gimtadienį. Marija yra vadinama Aušra, skelbianti Teisingumo Saulės – Jėzaus – užtekėjimą. Džiaugiamės Marija ir kokia puiki yra ši Išganymo diena!“ – džiugiai kreipėsi į piligrimus savo homilijoje arkivyskupas Lionginas Virbalas.
„Švęsdami Marijos Gimimą esame kviečiami svajoti ir džiaugtis“, – kalbėjo, šį džiaugsmą, kurį patyrė šventieji Joakimas ir Ona, perkeldamas ir į mūsų šeimas. Jose gimstant vaikeliui, kai jos priima Dievo planą, išsipildo Viešpaties svajonė. Popiežius Pranciškus, paskelbdamas šiuo metus Šeimos-Amoris laetitia metais, sako, jog tėvų meilė yra Dievo meilės įrankis – tegul niekas neatima motinystės džiaugsmo, gimstantis kūdikis vertas džiaugsmo! Šia proga paraginta mūsų šalyje, kur gimstamumas itin mažas, teikti visokeriopą žmogiškąjį pirmumą ir ypač valstybės pagalbą naujos gyvybės besilaukiančioms šeimoms.
Pasak arkivyskupo, kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo pasiekimų, išsilavinimo, turto, sveikatos, yra šventa istorija. Marijos gyvenimas tai gražiausiai atskleidžia. Jos gimimas tiesia kelią mūsų Gelbėtojui Jėzui, o jos gyvenimo pabaiga – paėmimas į dangų – reiškia ir žmogaus išaukštinimą, jo orumo pripažinimą. Marija moko su šventa pagarba žvelgti į kiekvieną žmogų. Dievas mato ir tikisi iš žmogaus daugiau nei žmonės.
„Matyti daugiau kituose žmonėse, matyti šventą istoriją, įvykusią ir dar laukiančią išsipildymo – štai ko Dievas moko mus visus, kai žvelgiame artimuosius, į silpniausius visuomenės narius, į ligonius, pabėgėlius. Dievas nėra nei vieno žmogaus iš anksto atmetęs ar atstūmęs“, – sakė arkivyskupas savo homilijoje Artimo meilės ir Sveikatos dieną, pabrėždamas, jog meilės kelias (plg. apaštalo Pauliaus Himną meilei) yra už visa prakilnesnis / pats iškiliausias.
Visuotiniuose maldavimuose, be kita, melsta žmogišku ir dievišku rūpesčiu apgaubti silpniausiausius žmones – senelius, ligonius, kitus vargstančius o karitatyvinėms ir kitoms pagalbos organizacijoms – vaisių duoti kantrumu.
Artėjant savaitgaliui, vis daugiau piligrimų iš pačių įvairiausių Lietuvos vietų po darbų suvažiuoja į vakaro šv. Mišias. Tą vakarą melstasi už priklausomybių varginamus žmones ir jų artimuosius. Katechezėje vilties žinia su asmenišku paliudijimu apie sunkią, tačiau įmanomą atsitiesimo kelionę, kai žmogus pripažįsta savo silpnumą, kai šaukiasi Dievo ir žmonių pagalbos, pasidalijo kunigas Vidmantas Balčaitis.
„Kai kančia, sunkumai, išbandymai – žvelkime į Jėzaus kryžių“, – sakė šv. Mišioms vadovavęs Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFS, ragindamas gyventi kaip Dievo – šviesos – vaikams ir, be kita, – kiekvienuose namuose turėti kryžių.
Dieną užbaigė Vidinio išgydmo pamaldos su kunigo Arnoldo Valkausko ir bendruomenės „Gailestingumo versmė“ tarnyste. Per visą naktį iki rugsėjo 11 d. ryto Bazilika bus atvira – čia vyks Švenčiausiojo Sakramento adoracija su Šiluvos Mergelės Marijos draugijos nariais.
