Visi dar atsimename, kaip didelė dalis vaivorykštinių propagandistų rinkimų į Lietuvos Seimą, Europos parlamentą ir LR Prezidento metu aktyviai mus agitavo prieš kandidatą į JAV Prezidentus D. Trumpą ir už kandidatę į JAV Prezidentes Kamala Harris… Net sunku buvo susigaudyti, kokios šalies prezidentą Lietuva renka. Klausant tų pačių agitatorių šiuo metu atrodo, kad rinkimai JAV vis dar nepasibaigę. Matyt sunku susitaikyti su dabartiniu JAV vadovu, kurio pažiūros yra „ne vaivorykštinės“ ir kitokiomis nebus. Nebus jos kitokios daugumai JAV piliečių ir pasibaigus Donaldo Trumpo kadencijai, t.y po 4 metų. Klausantis vaivorykštinės ideologijos propagandistų kone susidaro įspūdis, kad mūsų priešas yra ne Rusija, bet JAV. Ta proga net išėmėme iš prekybos šios šalies JAV viceprezidento J.D.Vance biografiją, kurio populiarumas JAV auga. Būtų juokinga, bet nesinori juoktis, nes gyvename ypač sudėtingą, ne emocijų, bet išminties reikalingą laikotarpį. Akivaizdu, kad realus pasaulis nebetelpa į mūsų anksčiau susikurtas schemas.
Nesu tas, kuris mano, kad agresoriui reikia pasiduoti. Mano tėvų – partizanų – šeima buvo ne tokia ir mane auklėjo kitaip. Nesu tas, kuris mano, kad Lietuva, net ir viena būdama, neturi priešintis Rusijos agresijos atveju. Pokario partizanai tai įrodė. Tačiau žinau, kad karščiavimasis, ypač tarptautiniuose santykiuose, yra prastas patarėjas. Laikas iš mūsų reikalauja naujų atsakymų ne tik į tai, kaip turėtų būti, bet svarbiausia – ką daryti. Todėl reikia priiminėti sprendimus be nereikalingos isterijos. Štai naujasis TS-LKD pirmininkas L. Kasčiūnas pateikė savo detalų Lietuvos gynybos stiprinimo planą. Nors dažnai oponuoju konservatoriams, bet reikia pripažinti, šis planas yra vertas diskusijų. Nors jame per mažai dėmesio skirta Lietuvos išmirimo, kaip akivaizdžios būtinybės, stabdymui, bet būtų gerai, kad ir kitos partijos panašiai pasielgtų ir pateiktų aiškų matymą ką daryti.
Taigi ką daryti? Prisiminkime, ką darėme siekdami Lietuvos nepriklausomybės ar Lietuvos narystės NATO. Pasinaudokime savo sėkminga patirtimi. Tuo metu irgi buvo daug tokių žmonių, kurie nenorėjo pyktis su Rusija, ragino kaip nors nepakenkti Michailui Gorbačiovui ar neerzinti Rusijos. Ką mes visi darėme – kantriai ir be nereikalingo emocijų bei triukšmo, net ir gavę mums nepatinkančius atsakymus, dirbome. Nemėginome pjauti šakos, ant kurios žadėjome sėdėti.
Taigi, įkvėpiam oro ir suskaičiuojam ne iki 10, bet iki 100. Pamėginkime šiek tiek paanalizuoti esamą saugumo situaciją. Pradėkime nuo klausimų, kurių taip bijo ir vengia mūsų lyderiai Europoje ir Lietuvoje.
Laikas iš mūsų reikalauja naujų atsakymų ne tik į tai, kaip turėtų būti, bet svarbiausia – ką daryti.
Karuose kariauja visų pirma kariai, o ne ginklai. Gimstamumo rodiklis Lietuvoje yra 1,18 vaiko vienai moteriai. Europos Sąjungos mastu šis Lietuvos rodiklis yra 3 -as nuo galo, o visoje Europos Sąjungoje gimstamumas yra 1,38, nors gyvybingumui palaikyti taikos metu būtinas – 2,1. Europos Sąjunga ir Lietuva išmiršta, nes mes pradėjome melstis ne i Madonos su kūdikėliu Jėzumi ikoną, bet madonai su šuneliu! Panašiai apie tai JAV viceprezidentas J.D. Vance’as pasakė ES lyderiams. Ir tai jiems labai nepatiko. Mūsų elitas nesenai įvertino mūsų šalies pažangą per 35 nepriklausomybės metus 8 balais. Bet kokia čia pažanga, jeigu išmirštame? Ar ES atsisakys savo antišeiminės genderistinės politikos? Jeigu ne, tai galima prognozuoti, kad sekančius rinkimus Prancūzijoje laimės Le Pen, o Vokietijoje ADF.
O kaip jie žiūrės į Rusiją? Ką tada žada ginti europiečiai – savo socialinį gerbūvį ar, kaip mes, – savo Tėvynę? Jeigu gerbūvį, tai jie greičiausiai pirma ieškos kaip išsipirkti, o ne kariauti, juo labiau už mus.
Ar ES dabar be JAV pagalbos turi ginklų nugalėti Rusiją? Kaip matyti iš pateikiamų duomenų – ne. ES šalių divizijos nesukomplektuotos, jų yra mažiau nei jų Ukraina turi ir turimų divizijų pilnas apginklavimas vis dar tik planuose numatytas. Pilnam apginklavimui, sakoma, geriausiu atveju prireiks 3-5 metų. Per 3 Ukrainos karo metus ES praktiškai savo gynybą sustiprino tik labai nedaug. Mano manymu, Ukrainos kariuomenė dabar kone stipresnė už ES valstybių bendras pajėgas. O Rusija dar nenusilpo ir pakankamai nenusilps artimiausiu metu. Ji, be abejonės, Europos Sąjungą be JAV paramos mato kaip silpną priešininkę.
Rusijos karo ekonomika gamina ginklus žymiai pigiau, nei rinkos sąlygomis mes europiečiai mokame daryti. Tai leidžia rusams smarkiai kompensuoti tai, kad ES suminis BVP yra kelis kartus didesnis. Rusai prie gero gyvenimo yra mažiau pripratę, jie nefilosofuoja apie 4 dienų darbo savaitę, todėl ekonominiai ir socialiniai nepritekliai juos mažai gąsdina. V. Putinas mato, kad ES nevieninga, o ES sankcijos yra mažai efektyvios, nes palyginti lengvai apeinamos. V. Putinas tikisi, kad reali parama ginklais Ukrainai gali išsekti, o ir dabar parama nėra tokia, kaip galėtų būti. Ačiū dievui, kad ukrainiečiai patys nesnaudžia ir gaminasi sau ginklus.
V. Putinas puikiai supranta, kad be JAV lyderystės, jos koordinavimo ir žvalgybos pajėgumų, turimų europiečių ginklų efektyvumas būtų dar žymiai menkesnis. Jis supranta, kad realų Europai reikalingą branduolinį skėtį turi tik JAV ir kitokios apsaugos artimiausiu metu greičiausiai nebus. Jis mato, kaip ES ekonomika stagnuoja dėl žaliosios politikos perlenkimų bei dėl išbujojusio biurokratizmo investicijų politikoje. Deja, pasaulio ekonomikoje ES lyginamasis svoris nuosekliai mažėja. Galų gale jis mato, kad ES lyderiai neturi vieningo plano, kaip ukrainiečiams padėti nugalėti, o ir realių lyderių ES tokiam planui pateikti neturi. Taigi jis dės visas pastangas, kad supriešintų JAV ir ES.
Patinka ar nepatinka mūsų vaivorykštiniams propagandistams, kol kas ir artimiausiu metu nėra kas be JAV galėtų efektyviai padėti ukrainiečiams atmušti V. Putino norą užkariauti Ukrainą ar dalį ES.
D. Trumpas po išrinkimo aktyviai mėgina daryti tai … ką žadėjo per rinkimus. Mes gi pagal savo sugedimo laipsnį jau įpratome, kad rinkiminiai pažadai viena, o reali politika kita. Mus toks D. Trumpo elgesys labai sunervino. Matyt žymia dalimi ir dėl tokio mūsų karščiavimosi bei noro perauklėti amerikiečius net ES vadovai Lietuvos nebekviečia į rimtus pasitarimus.
Realiai, mes neturime alternatyvos JAV veikimui, bet galime atkakliai, be tik Rusijai naudingos isterijos, kartu su sąjungininkais koreguoti JAV veikimo būdus.
Realiai, mes neturime alternatyvos JAV veikimui, bet galime atkakliai, be tik Rusijai naudingos isterijos, kartu su sąjungininkais koreguoti JAV veikimo būdus. Vargu, ar JAV dabar staiga užsidegs noru kariauti Ukrainoje. Bet ji turi svertų realiai pabloginti rusų gyvenimą, pvz. numušdama pasaulines naftos ir dujų kainas, o tai Rusijai būtų labai skausminga.
Manau, kad labai gerai, jog D. Trumpas ir viceprezidentas J.D. Vance’as mėgina išjudinti ES, žadindama jos ambicijas bei norą skirti daugiau lėšų gynybai. Vargu ar JAV nori atsisakyti partnerystės su ES. Nes norint užsiimti Kinija, reikalinga žymiai stipresnė ES. JAV lyderiai nori, kad mes išmoktume pasirūpinti savimi. Tai naudinga ir mums. Todėl šiuo klausimu turėtume palaikyti amerikonus.
Jeigu ES nesugebės per artimiausius 3 metus padaryti realių pokyčių gynybos, ekonomikos srityse, neatsisakys vaivorykštinių paradų, tai paskatins V. Putiną veikti toliau. Todėl reikia mums, kaip ES nariams, būti žymiai aktyvesniais šiose srityse. Reikia dirbti ir su visų ES valstybių vadovais, kad jie ne deklaracijomis, bet realiai suvoktų, kad karo grėsmės sąlygomis ekonomika turi veikti kaip karo ekonomika. ES reikia laiko persitvarkyti per artimiausius metus. Šį laiką šiuo metu gali užtikrinti tik JAV su išrinktu Prezidentu D. Trumpu, patinka kai kam tai ar ne. Todėl aktyvi partnerystė yra būtina, nežiūrint muitų karų ar Grenlandijos klausimų.
Vargu ar reikia purkštauti, kai JAV imasi iniciatyvos derėtis su Rusija. Puikiai suprantame, kad be JAV jokių rezultatų pasiekti derybose neįmanoma. Visada reikia išmėginti visus būdus rasti taikius sprendimus, tačiau sunku tikėtis, jog dabar šiuo atveju pavyks. Todėl reikia kartu su JAV konstruktyviai ieškoti ir kitokių galimų sprendimų.
ES gali ir turi ne deklaruoti, bet jau tučtuojau iš esmės stiprinti savo gynybą ir padėti ES lyderiams atsisakyti iliuzijų, kad bus galima kaip nors „išsipirkti“ gerus santykius su Rusija ir pan.. Prisiminkime, kad net euro entuziastas komisaras A. Kubilius optimistiškai tikisi, kad ES prireiks 5 metų gynybai sutvarkyti . Galvokime kaip sulaukti tų 5 metų.
Dar kartą raginu pasinaudoti savo gerąja patirtimi. Juk buvo laikas, kai pradžioje važinėdami „po užsienius“ mūsų Lietuvos politikai vieni ant kitų „kalbėdavo“. Tačiau Dievas davė išminties nustoti tai daryti. Turėjome nerašytą taisyklę „už sienos“ savo vidinių ginčių nerodyti, bet vieningai siekti Lietuvai naudingų tikslų. Su draugais draugauti, iš abejojančių daryti draugus ir iš priešininkų abejojančius. Ar mes dar pajėgūs taip elgtis?
