Šeštadienio, kovo 1 d., rytą Romos Laterano bazilikoje oficialiai prasidėjo lietuvių jubiliejinė piligrimystė. Lietuviai piligrimai žengė pro šios bazilikos – Romos vyskupo katedros – Šventąsias duris ir dalyvavo Mišiose, kurioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Prieš Mišias buvo surengtos Atgailos pamaldos.
Po Lietuvos piligrimų žengimo pro Šventąsias duris ir išpažinčių Laterane Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila vadovavo Eucharistijos šventimui ir pasakė homiliją. Ganytojas reiškė viltį, kad ši piligrimystė paskatins Lietuvos piligrimus jiems prieinamu būdu prisidėti prie Kristaus pasiuntinybės tęsimo savo vyskupijose ir parapijose.
„Kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie Jėzaus pradėtos misijos, padėti vesti žmones į išganymą ir į amžinąjį gyvenimą. Jubiliejus, šių dienų piligrimystė, o kartu ir Šventoji Dvasia, taip pat mus, čia susirinkusius, tepaskatina pamąstyti ir apsispręsti labiau įsitraukti į Bažnyčios misiją savo parapijoje, vyskupijoje mums galimais būdais ir taip tęsti Kristaus pradėtą misiją.
Išties, kad ir kur dirbtume, kokia mūsų profesija ar galimybės bebūtų, malda, savo laiku, gebėjimais, konkrečia pagalba, savanoryste ar tiesiog palaikymu kiekvienas galime prisidėti prie Jėzaus pradėtos misijos, padėti vesti žmones į išganymą, į amžinąjį gyvenimą“, – ragino tikinčiuosius popiežiaus katedroje Rimantas Norvila, Vilkaviškio vyskupijos ganytojas.
Vyskupas labai išsamiai apžvelgė šios seniausios Romoje bažnyčios istoriją ir vaidmenį formuojant Visuotinės Bažnyčios tikėjimą nuo pat IV a. pradžios, kai imperatorius Konstantinas Didysis pripažino krikščionybę ir pirmoji Romos šventovė buvo dedikuota Kristui, pasaulio Išganytojui.
„Joje galima priartėti prie krikščionybės šaknų“, – pažymėjo vysk. R. Norvila. Tai yra vieta, kur vyko reikšmingiausi Bažnyčios pirmojo tūkstantmečio įvykiai, kur daugybę kartų buvo priimti svarbiausi Bažnyčios gyvenimui sprendimai. Ganytojas prašė piligrimų įsidėmėti Mišių skaitinio iš šv. Jono laiško žodžius: „Ką matėme ir girdėjome, skelbiame ir Jums…“ (1 Jn 1)
„Ar begali būti dar stipresnis asmeninis liudijimas?! Čia, istorinėje Bažnyčios aplinkoje, tegul šie apaštalo Jono žodžiai mums primena visos Dievo Žodžio skelbiamos žinios autentiškumą ir tikrumą. Tuo būdu jie testiprina mūsų tikėjimą ir viltį amžinybe. Apaštalas Jonas juk rašo: „liudijame ir skelbiame Jums amžinąjį gyvenimą.“
Tuo tarpu Evangelija pagal Luką (Lk 3) mums kalba apie šv. Joną Krikštytoją ir Jėzaus Krikštą Jordano upėje. Tai momentas, kai Dievas Tėvas aiškiai patvirtina Jėzaus dieviškąją misiją, kai atsiveria dangus ir nusileidžia Šventoji Dvasia. „Būtent ji mums teikia jėgų augti tikėjime, gyventi juo. Kiekvienas mūsų, būdamas pakrikštytas, o taip pat ir sutvirtintas, esame kviečiami gyventi stiprinami, gaivinami Šventosios Dvasios.
Šis Evangelijos tekstas labai artimas Jubiliejaus dvasiai, pridūrė pamokslininkas, kalbama apie stiprėjančius lūkesčius ir viltį laukiant Mesijo. Jubiliejus irgi yra lūkesčių, vilties metas.”
