Meno, technologijų bei architektūros šedevras – taip apibūdinama po daugybės eksperimentų su šviesa, medžiagų paviršiais ir technologijomis ispanų meno studijos „MID Studio“ sukurta šviesos ir garso instaliacija „Sfera“, kurią sausio 24–26 d. išvysime Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus šviesų festivalio metu.
Hipnotizuojanti ir įtraukiančia atmosfera išsiskirianti interaktyvi šviesos instaliacija pristatyta Barselonos šviesų festivalyje „LlumBCN“ (Ispanija). Vėliau aplankiusi tokius festivalius kaip „Gau Zuria“ (Bilbao, Portugalija), „MAC festival“ (Barselona, Ispanija), „Zsolnay“ (Vengrija), „Lluernia“ (Olotas, Ispanija) ir sulaukusi didelio meno kritikų bei plačiosios visuomenės dėmesio, vilniečius ir sostinės svečius kvies asmeniniams pokalbiams ir per emocines patirtis subtiliai primins apie smulkių, tačiau svarbių detalių reikšmę mūsų gyvenime.
Prie išskirtinės galimybės Vilniaus šviesų festivalio programą papildyti įspūdingu, itin retai viešai demonstruojamu kūriniu „Sfera“, prisidėjo partnerystė su kavinių tinklu „Caffeine“.
Instaliacijos forma primena sferą
„Sfera“ yra dangaus ir žemės harmoniją atspindinti puslankio formos konstrukcija, sudaryta iš 315 LED lempučių, daugiau nei 2 km elektros kabelių ir 625 veidrodžių matricos, valdomos realiuoju laiku naudojant DMX protokolą. Aukšto lygio inžineriniai sprendimai ir naudojant matematinius algoritmus sukurtas garso takelis paverčia instaliaciją įspūdingu reginiu.
Kūrėjai pabrėžia, kad svarbiausias šio projekto tikslas buvo ne tik sukurti vizualiai patrauklų objektą, bet ir išprovokuoti žiūrovą reaguoti ir aktyviai dalyvauti.
Apie kūrybinius procesus iš pirmų lūpų
Kad geriau suprastume interaktyvios instaliacijos „Sfera“ kūrybinį procesą, techninį sudėtingumą ir emocinį poveikį, pakalbinome „MID Studio“ atstovus Xevi Bayona ir Alex Posada.
Kas buvo pagrindinis įkvėpimas kuriant „Sfera“?
„Sferos“ idėja kilo tyrinėjant suvokimo, emocijų, garso ir šviesos sąveiką. Mus visada žavėjo tai, kokius gilius potyrius gali sukelti šių jutimo elementų visuma.
„Sfera“ buvo sumanyta kaip erdvė, kurioje galima pasiklysti, dinamiškas šviesos ir garso dialogas – įtraukianti kelionė, jungianti meną, technologijas ir žmones.
Su kokiais technologiniais iššūkiais susidūrėte kurdami šią instaliaciją?
Reikėjo sklandžiai realiuoju laiku sinchronizuoti ryšį tarp senovinių LED lempučių ir garso programinės įrangos, o taip pat užtikrinti tikslų ir tobulai darnų ryšį tarp pasirinktos šviesas valdančios analoginės ir garso peizažus kuriančios programinės įrangos.
Iš pradžių įsivaizdavome statiškesnę sąranką, kai apšvietimo moduliai ir garsas užprogramuojami iš anksto. Tačiau greitai supratome, pridėjus daugiau dinamiškumo ir kūrybingumo, patirtis taps daug įdomesnė ir natūralesnė. Kad būtų galima reaguoti realiuoju laiku, reikėjo pakeisti sistemos architektūrą ir tobulinti programinės įrangos algoritmus bei optimizuoti analoginės įrangos našumą.
Dar vienu iššūkiu tapo darbas su vintažinėmis technologijomis, tokiomis kaip LED lemputės. Šios lemputės, nors atrodo įspūdingos ir svarbios estetikos požiūriu, palyginti su šiuolaikinėmis apšvietimo sistemomis, turi unikalių techninių apribojimų. Norint užtikrinti, kad jos greitai ir nuosekliai reaguotų generavimo sistemoje, reikėjo atlikti išsamius bandymus ir kalibravimą.
Ką simbolizuoja „Sfera“? Ką norite pasakyti auditorijai?
„Sfera“ simbolizuoja pusiausvyrą ir harmoniją tarp priešingų, bet viena kitą papildančių jėgų. Pusrutulio forma, veidrodinis atspindys ir garso bei šviesos sąveika yra dvilypumo – gamtos ir technologijų, paprastumo ir sudėtingumo, chaoso ir tvarkos – metafora. Jos pagrindinė idėja – skatinti auditoriją stabtelėti, apmąstyti ir vėl susieti savo jutiminį suvokimą vis spartesniame skaitmeniniame pasaulyje.
Kaip lankytojai reaguoja į interaktyvų šviesos ir garso dialogą? Ar turite įsimintinų istorijų iš praėjusių instaliacijos demonstravimų?
Lankytojus dažnai užburia tai, kaip garsas ir šviesa tarsi kalba vienas su kitu. Viena įsimintina akimirka buvo „LlumBCN“ festivalyje Barselonoje, kuomet vienas vaikas spontaniškai pradėjo šokti besikeičiančių šviesų ir muzikos ritmu. Tai buvo puikus pavyzdys, kaip „Sfera“ užmezga ryšį su auditorija giliai emociniu lygmeniu, kviečia spontaniškai ir asmeniškai bendrauti.
Kaip „Sfera“ prisideda prie diskusijos apie šiuolaikinio meno ir technologijų sintezę?
„Sfera“ rodo, kad derinamas generatyvus dizainas, individuali inžinerija, meninė intuicija ir technologijos gali būti ne tik meninės išraiškos įrankis, bet ir priemonė.
Tai skatina diskusijas, kaip skaitmeninės naujovės tampa tiltu tarp kūrybinių disciplinų. Pavyzdžiui, šiam projektui pasirinkome šviečiančius elementus – senovines lemputes, kurių kiekvienas turi namuose, kad parodytume, jog įmanoma sukurti kažką gražaus nebūtinai pasitelkiant pažangiausias ar specializuotas technologijas. Turint šiek tiek kūrybiškumo ir gero skonio, kasdienius daiktus galima paversti nepaprastais meno kūriniais.
Kokios jūs nuomonės apie Vilniaus šviesų festivalį kaip platformą savo instaliacijai pristatyti?
Žavi tai, kaip darniai Vilniaus šviesų festivalyje sąveikauja šviesa ir miesto erdvės. Skirtingai nuo kai kurių didesnių festivalių, Vilnius suteikia intymią aplinką, kurioje instaliacijos gali derėti su miesto architektūra ir kultūriniu identitetu. „Sferos“ pristatymas bažnyčios erdvėje žada unikalią patirtį, sustiprinančią emocinį instaliacijos poveikį. Džiaugiamės galėdami pasidalyti šiuo projektu su Lietuvos auditorija, teikdami jai galimybę užmegzti ryšį su menu ir technologijomis tokioje prasmingoje ir jausmingoje aplinkoje.
Užmegzti asmeninį pokalbį su interaktyvia instaliacija „Sfera“ galima bus sausio 24–26 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje per Vilniaus šviesų festivalį.
