Trečiadienio rytą per bendrąją audienciją popiežius tęsė prieš savaitę pradėtą savo katechezę apie vaikus. Iš Evangelijos žinome, kad Jėzus ne kartą kalbėjo apie tai, kaip svarbu saugoti, priimti ir mylėti nekaltus ir pažeidžiamus mažutėlius. Tai labai svarbu ir mūsų laikais, sakė popiežius.
Šiandien pasaulyje milijonai nepilnamečių yra priversti dirbti, dažnai jie dirba labai pavojingomis sąlygomis, nors dar nėra sulaukę minimalaus amžiaus, kad galėtų prisiimti suaugusiųjų įsipareigojimus. Berniukai ir mergaitės tampa prekybos žmonėmis, prostitucijos, pornografijos, priverstinių santuokų aukomis. Pasak popiežiaus, reikia vieną kartą visiems laikams įsiminti, kad bet kokio pobūdžio prievarta prieš vaikus yra niekinga ir bjauri.
Tai ne tik socialinė problemą, bet nusikaltimas. Tai šiurkštus Dievo įsakymų pažeidimas. Nė vienas vaikas neturėtų būti išnaudojamas. Net jei būtų tik vienas toks atvejis, jo jau būtų per daug. Todėl, sakė popiežius, turime pažadinti savo sąžines, skubėti padėti skriaudžiamiems vaikams ir jaunuoliams, o kartu kurti pasitikėjimą ir sąveiką tarp tų, kurie turi pareigą užtikrinti jiems saugų gyvenimą ir galimybes ramiai augti.
Pranciškus prašė savęs paklausti: ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti? Pirmiausia turėtume pripažinti, kad jei norime panaikinti vaikų darbą, negalime būti jo bendrininkais. Kaip tai padaryti? Pavyzdžiui, jei perkame kokį nors daiktą, pasidomėkime, kur jis pagamintas, ar jo pagaminimui nebuvo išnaudojamas vaikų darbas. Kaip aš galiu valgyti ar rengtis, žinodamas, kad tuos maisto produktus užaugino ar tą drabužį pagamino išnaudojami vaikai. Išsiaiškinti, ką perkame, yra pirmas žingsnis, kad netaptume nusikaltimo bendrininkais.
Pranciškus prašė savęs paklausti: ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti?
Kas nors galėtų pasakyti, kad mes, kaip pavieniai žmonės, nedaug galime nuveikti. Tai tiesa, tačiau kiekvieno mūsų indėlis gali būti tarsi lašas, kuris kartu su daugybe kitų lašų gali tapti jūra. Taip pat reikia nuolat kalbėti apie institucijų atsakomybę, priminti, kad jos turi pareigą nukreipti savo investicijas į ten, kur neišnaudojamas vaikų darbas.
Daugelis valstybių ir tarptautinių organizacijų jau priėmė įstatymus ir direktyvas, nukreiptas prieš vaikų darbą, tačiau galima padaryti daugiau. Popiežius taip pat paragino žurnalistus atlikti savo vaidmenį: kelti į viešumą šią problemą ir padėti ieškoti sprendimų.
Galiausiai popiežius dėkojo visiems, kas nežiūri pro pirštus, kai mato, kad vaikai per anksti verčiami tapti suaugusiaisiais. Visada prisiminkime Jėzaus žodžius: „Ką padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40), – sakė Pranciškus trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams.
Audiencijos pabaigoje, prieš palaiminimą, popiežius paminėjo prieš porą dienų Mianmare įvykusią nelaimę: nuošliauža užgriuvo kelis namus, nusinešė daug žmonių gyvybių. „Esu artimas nuo šios nelaimės nukentėjusiems žmonėms ir meldžiuosi už žuvusiuosius ir jų šeimas. Tegul šiems mūsų broliams ir seserims, kurie patiria sunkius išmėginimus, netrūksta tarptautinės bendruomenės paramos ir solidarumo“, – sakė Pranciškus.
Jis taip pat pakartojo prašymą nepaliauti melstis už taiką pasaulyje, ypač iškankintoje Ukrainoje, Mianmare, Palestinoje, Izraelyje ir kitur, kur žmonės kenčia dėl karų.
