Vatikano teismas penkeriems metams ir šešiems mėnesiams kalėjimo už finansinius nusikaltimus nuteisė kadaise įtakingą italų kardinolą. Gruodžio 17 dieną Vatikane buvo paskelbti nuosprendžiai iš viso 10 asmenų ir keturioms bendrovėms už įvairius nusikaltimus, kurie lydėjo pastato įsigijimą Londone.
75-erių Angelo Becciu (Andželas Bečus), buvęs popiežiaus Pranciškaus patarėjas, tapo aukščiausio rango Katalikų Bažnyčios dvasininku, stojusiu prieš Vatikano baudžiamąjį teismą. Be to, kadaise jis buvo laikomas vienu pretendentų į popiežiaus sostą.
Jam skirta ne tik 5 metų ir 6 mėnesių įkalinimo bausmė, 8000 eurų bauda, bet ir visam laikui uždrausta užimti pareigas viešose institucijose.
Jis ir dar devyni kaltinamieji buvo teisiami dėl finansinių nusikaltimų, susijusių su miglotu Londono nekilnojamojo turto sandoriu. Tarp kaltinamųjų – finansininkai, teisininkai ir buvę Vatikano darbuotojai.
Kai kurie kaltinamieji yra buvę Vatikano institucijų, taip pat Valstybės sekretoriato, pareigūnai ir darbuotojai, įskaitant prelatus, taip pat tarptautiniai investicijų ekspertai, jiems pavaldžių ar su jais susijusių bendrovių tarpininkai. Londono pastato pirkimo laikotarpiu arkivyskupas A. Becciu ėjo Vatikano valstybės sekretoriato einamųjų reikalų pavaduotojo pareigas.
Tyrimas vykdomas nuo 2019 m. bendradarbiaujant su Italijos finansų policija ir kitų šalių institucijomis. Teisiamieji buvo kaltinami, kad dėl jų tyčinės veikos arba nekompetencijos Vatikanas patyrė didelių nuostolių, kad buvo prarasta ir dalis lėšų, skirtų Šventojo Tėvo asmeninei labdaringai veiklai, sukėlė tikinčiųjų pasipiktinimą ir padarė milžinišką žalą reputacijai.
Teista dešimt asmenų
Teismo pirmininkas Giuseppe Pignatone (Džuzepė Pinjatonė) šeštadienį paskelbė nuosprendį, kuriuo A. Becciu buvo apkaltintas turto pasisavinimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir įrodymų klastojimu.
Jo advokatas Fabio Viglione (Fabijo Viljonė) sakė, kad jis ketina apskųsti nuosprendį. F. Viglione buvo skirta 8 tūkst. eurų bauda.
Gruodžio 17 dienos nuosprendžiai – reikia atsiminti, kad nuteistieji turi teisę į apeliaciją – yra tokie: René Brülhartui ir Tommasui Di Ruzzai, tuometinės už kontrolę atsakingos Finansinės informacijos valdybos (AIF) vadovams, skirta po 1700 eurų piniginė bauda už tai, kad neinformavo prokuroro apie įtartinus veiksmus.
Fabrizijui Tirabassi, buvusiam Valstybės sekretoriato pareigūnai, skirta 7 metų įkalinimo bausmė ir 10 000 eurų bauda. Ennricui Crasso, ilgamečiam Valstybės sekretoriato finansų konsultantui teismas skyrė 7 metų įkalinimo bausmę ir 10 000 eurų baudą, finansininkui Raffeliui Mincione 5 metų ir šešių mėnesių įkalinimo bausmę bei 8000 eurų baudą. Brokeriui Gianluigi Torzi skirta 6 metų įkalinimo bausmė ir 6000 eurų bauda. Tarpininkei Cecilijai Marogna skirta 3 metų ir devynių mėnesių įkalinimo bausmė. Advokatui Nikolai Squillace skirta metų ir dešimties mėnesių įkalinimo bauda, ją atidedant penkiems metams. Beveik visiems taip pat uždrausta arba apribota valstybės tarnyba.
Dešimtasis kaltinamasis – kun. Mauro Carlino, buvęs kardinolo A. Becciu sekretorius – buvo išteisintas.
Sudėtingiausia byla
Šios bylos centre – 350 mln. eurų vertės prabangaus nekilnojamojo turto Londone pirkimas, kuris tapo 2014-ųjų pradėtos investicijos dalimi ir galiausiai Vatikanui atsiėjo dešimtis milijonų eurų. Galima priminti, kad šis pastatas, skirtas komercinei veiklai, buvo įsigytas 2013–2014 metų laikotarpiu ir turėjo tapti ilgalaike Šventojo Sosto investicija, bet virto nemaloniu skandalu.
Šios bylos nagrinėjimas buvo pradėtas 2021-ųjų liepos mėnesį. Šis teismo procesas nušvietė Šventojo Sosto finansus, kuriuos popiežius Pranciškus, 2013-ųjų kovą perėmęs Katalikų Bažnyčios vairą, stengėsi išskaidrinti.
Tai buvo ko gero sudėtingiausia byla, su kuria Vatikanui teko susidurti pastaruoju laiku: tyrimas vyko įvairiose šalyse, byla nagrinėta 85 posėdžiuose, peržvelgta beveik 125 tūkstančiai puslapių dokumentacijos popieriniu ir elektroniniu formatu ir dar kone 70 tūkstančių, kuriuos pateikė visų teismo procese dalyvavusių pusių advokatai.
Likus kelioms savaitėms iki teismo proceso, popiežius suteikė Vatikano civiliniams teismams teisę teisti kardinolus ir vyskupus. Anksčiau tai darydavo kardinolų vadovaujamas teismas.
Prokuroras Alessandro Diddi (Alesandras Didi) prašė A. Becciu skirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o kitiems kaltinamiesiems – nuo ketverių iki trylikos metų.
Tad bausmės yra kiek švelnesnės už siūlytas Vatikano prokuroro, nes teisėjų kolegija nusprendė, kad kai kurie kaltinimai panaikintini arba jiems pritrūko įrodymų, kai kurie nusikaltimai buvo perkvalifikuoti. Teismas nurodė iš pagrindinių kaltininkų – A. Becciu, F. Tirabassi, E, Crasso ir R. Mincione išreikalauti virš 200 milijonų dolerių sumą už pagrindinį nusikaltimą, iki to laiko areštuojant jų sąskaitas ir turtą. Mažesnės sumos, nuo kelių tūkstančių eurų iki šešiaženklių skaičių, turi būti išreikalautos iš tų pačių arba kitų nuteistųjų už mažesnius susijusius nusikaltimus.
A. Becciu visą laiką tvirtino esąs nekaltas ir kaltinimus vadino nepagrįstais.
