Maskvoje atidaryta paroda „Fiodoras Dostojevskis. Stiprūs įspūdžiai“, skirta pasaulinę šlovę pelniusio klasiko 200-osioms gimimo metinėms. Parodos atidaryme dalyvavo ne tik oficialūs atstovai, bet ir F. Dostojevskio kūrybos tyrinėtojai iš įvairių pasaulio valstybių, užsienio šalių ambasadoriai. Sveikinimo žodį tarė ir Maskvos patriarchato Išorinių bažnytinių ryšių skyriaus pirmininkas metropolitas Ilarionas.
Renginio atidarymo metu, kalbėdamas apie F. Dostojevskį, metropolitas Ilarionas citavo rašytojo amžininko, garsaus kolekcionieriaus ir mecenato Pavlo Tretjakovo žodžius, kuriais P. Tretjakovas apibudino šį literatūros genijų. Pasak metropolito, mecenatas F. Dostojevskį pavadino „ne tik apaštalu, bet ir pranašu, viso, kas gera, mokytoju, mūsų visuomenės sąžine“.
Metropolito Ilariono įsitikinimu, sunku būtų tiksliau nei ši frazė charakterizuoti Fiodorą Michailovičių Dostojevskį. „Kas yra apaštalas – tai Kristaus mokinys. Žinoma, rašytojas buvo ir lieka tokiu mokiniu. Be to, tolimose šalyse, kur visuomenė galbūt beveik nieko nežino nei apie Rusiją, nei apie mūsų tikėjimą, nei apie mūsų kultūrą, apie visą tai galimybę sužinoti jiems suteikia F. Dostojevskio knygos. Jo pamokslas apie Kristų, kuris tiesiogine žodžio prasme nėra pamokslas, bent jau toks, kokį girdite iš mūsų, dvasininkų, bet kuris apčiuopiamas visuose didžiuosiuose Dostojevskio romanuose, kituose kūriniuose, šis pamokslas iki šiol rezonuoja milijonų žmonių širdyse“.
F. Dostojevskio “pamokslas” apie Kristų iki šiol rezonuoja milijonų skaitytojų širdyse.
Jo nuomone, Tretjakovo laiške Dostojevskis taip pat pagrįstai vadinamas pranašu: „Pranašas yra žmogus, kuris skelbia Dievo valią, perspėja apie gresiančias nelaimes ir pranašauja ateitį. Visa tai randame Dostojevskyje, jo romanų puslapiuose. Jis įspėja dėl tikėjimo bei moralinių gairių praradimo, dėl visko, kas vėliau tapo didžiosios mūsų istorinės katastrofos priežastimi, po kurios vis dar negalime atsigauti“.
Metropolito Ilariono teigimu, rašytojui Kristus buvo absoliučiu dvasiniu ir moraliniu idealu. „Prie šio idealo jis bandė priartėti per savo personažus. Dostojevskis netgi svajojo parašyti knygą apie Kristų. Nors šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti, tačiau jo suvokimas apie Kristaus asmenį atsispindi parašytuose romanuose ir ypač tuose nuostabiuose personažuose, kuriuos Dostojevskis paliko rusų literatūrai ir pasauliui. Manau, kad visi turėtume būti be galo dėkingi Fiodorui Michailovičiui už viską, ką jis padarė“, – sakė metropolitas.
