Ar žmonės, kaip protingos būtybės, visatoje yra vieniši? Katalikų Bažnyčia visada tikėjo ir mokė, kad atsakymas yra neigiamas: visata iš tikrųjų yra pripildyta daugybės protingų, kitoniškų būtybių, kurias mes vadiname angelais. Ir jie sugeba visokių nuostabių dalykų!
Štai čia yra 12 svarbių dalykų, kuriuos visi krikščionys turi žinoti apie šias paslaptingas būtybes iš kitos realybės:
1) Angelai yra visiškai tikri
Angelai nėra tik pamaldus išsigalvojimas ar prietarai: jie yra absoliučiai tikri – tokie pat tikri, kaip jūs ir aš, ir visa kita. Jie aktyviai dalyvauja mūsų pasaulio reikaluose ir atlieka svarbų vaidmenį žmonijos istorijoje (KBK 328).
2) Kiekvienas krikščionis turi angelą sargą
Katekizme cituojamas šv. Bazilijus: „Šalia kiekvieno tikinčiojo būna angelas globėjas ir ganytojas, vedantis jį per gyvenimą“ (KBK 336).
3) Demonai taip pat yra tikri
Visi angelai pradžioje buvo sukurti geri, tačiau kai kurie angelai pasirinko nepaklusti Dievui. Šie puolę angelai vadinami „demonais“. Pragaras buvo paruoštas kaip vieta demonams (KBK 391 ir t. t.; Mt 25, 41).
4) Dėl žmonių sielų vyksta žiauri dvasinė kova
Demonų pasipriešinimas Dievui yra galutinis ir neatšaukiamas. Tačiau žmonės, bent jau tol, kol gyvena žemėje, vis dar turi pasirinkimą. Tarp angelų ir demonų šiuo metu vyksta įnirtinga dvasinė kova siekiant palenkti žmogaus sielą Dievo link arba nuo Jo atitraukti.
Šėtonas gundė Adomą ir Ievą Edeno sode, o šiandien demonai ir toliau gundo žmones atsitraukti nuo Dievo (KBK 391 ir t. t.)
5) Šv. Arkangelas Mykolas yra Viešpaties angelų armijų vadovas
Šv. Mykolas yra ištikimas angelas, vedantis gerus angelus dvasinėje kovoje su kritusiaisiais angelais. Jo vardas išvertus reiškia „Kas yra kaip Dievas?“. Šis vardas reiškia jo ištikimybę Dievui, kitiems angelams nupuolus (plg. Apr 12, 7).
6) Šėtonas yra puolusių angelų vadovas
Kaip ir visi demonai, pradžioje jis buvo geras angelas, nusprendęs nusigręžti nuo Dievo. Kaip tvarinys, jis lieka baigtinis ir pavaldus Dievo apvaizdai (KBK 391, 395).
Evangelijose Jėzus priešinosi šėtono pagundoms (Mt 4, Lk 4), vadino jį „melo tėvu“, „nuo pat pradžių žudiku“ (Jn 8, 44) ir sakė, kad šėtonas atėjo tik „vogti, žudyti ir naikinti“ (Jn 10, 10).
7) Bet koks įsitraukimas į okultinių ar demoniškų jėgų praktikas yra labai nuodėmingas
Demoniškos jėgos yra ne kas kita, o blogis, ir žmonės neturėtų turėti su jais nieko bendra. Bet koks užsiėmimas okultizmu – nesvarbu, ar tai būrimas, horoskopai, aiškiaregystė, mediumai ir t. t. (KBK 2116-2117).
8) Egzorcizmas tebėra aktyviai Bažnyčios praktikuojamas
Evangelijose Kristus ir jo apaštalai nuolat atvirai kovoja su demonais, dažnai išvarydami juos iš apsėstų asmenų. Bažnyčia tęsia šį dvasinės kovos veiksmą sielų labui.
Mažasis egzorcizmas yra įtrauktas į krikšto apeigas. Demoniško apsėdimo atveju kunigai, turėdami specialų savo vyskupo leidimą, gali atlikti iškilmingą egzorcizmą (KBK 1237, 1673, 550).
9) Mes taip pat galime dalyvauti dvasinėje kovoje per maldą bei kitas dvasines praktikas
Paties Kristaus maldoje „Tėve mūsų“ yra prašymas „išgelbėk mus nuo pikto (-ojo)“. Bažnyčia taip pat ragina melstis į šv. Arkangelą Mykolą. Ši malda aprašyta popiežiaus Leono XIII, ir joje prašoma galutinai įkalinti šėtoną pragare. Pasninkas taip pat tradiciškai buvo ir yra naudojamas kaip dvasinis ginklas.
Tačiau geriausias būdas kovoti su demoniškomis jėgomis yra tiesiog gyventi šventą gyvenimą sekant Kristumi.
10) Daug šventųjų dalyvavo atvirose, net fizinėse kovose su demonais
Šventųjų sumušimas, pasirodymas jiems bauginančiais žvėrimis, skleidžiami baisūs garsai, net daiktų padegimas; apie tai galite sužinoti skaitydami neįtikėtinas šv. Antano Didžiojo, šv. Tėvo Pijaus, šv. Džemos Galgani, šv. Jono Vianiejaus ir šv. Teresės iš Avilos istorijas.
11) Kristus galutinai nugalėjo šėtoną
Savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu Jėzus galutinai nugalėjo šėtono galias. Šis faktas progresyviai reiškiasi Bažnyčios istorijoje iki antrojo Kristaus atėjimo (plg. KBK 550).
12) Kristus yra viso angelų pasaulio Karalius
Jėzus Kristus yra Visatos karalius, tai apima ir dvasinę sritį. Pasaulio pradžioje Kristus sukūrė angelus kaip savo tarnus. Netgi demonai, pasirinkę nepaklusti Dievui, galiausiai lieka Dievo apvaizdos kontroliuojami (KBK 331).
