Seimas ketvirtadienį priėmė Klimato kaitos valdymo įstatymą, numatantį, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema bus išplėsta – joje turės dalyvauti kelių, jūrų ir oro transporto, dujų tiekimo ir šilumos sektoriai.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, tai reiškia, kad po dvejų-trejų metų kiekvienas kuro tiekėjas – degalų, dujų ar šilumos tiekėjai – turės pirkti apyvartinius taršos leidimus. Todėl jis ragina investuoti į šilumos siurblius, naudoti daugiau alternatyvių kuro rūšių, kad šalis gautų daugiau pinigų iš kitų teršėjų negu sumokės pati.
Už įstatymą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 25.
S. Gentvilo teigimu, šiuo įstatymu perkeliama Europos žaliojo kurso arba vadinamoji „Fit for 55“ direktyva dėl klimato neutralumo.
„Ir čia yra labai rimtas rinkos mechanizmas, kuris gali Lietuvai atnešti milijardus pajamų arba milijardus išlaidų. (…) Todėl žinutė viena: pasiruoškime, investuokime į šilumos siurblius, sėskime į viešąjį transportą, elektromobilius ir alternatyvias kuro rūšis, nes taip mūsų ekonomika gaus daugiau iš kitų teršėjų, negu sumokės pati (už taršą – BNS)“, – teigė ministras.
Pasak jo, įstatymu iš esmės keičiama dalis Lietuvos politikos dėl akcizų.
„Apyvartinių taršos leidimų prekybos sektorius, kuriame dalyvaudavo 66 Lietuvos didžiosios pramonės arba šilumos bendrovės, yra išplečiamas į kelių, dujų tiekimo, jūrų, orlaivių transportą, į šilumos sektorių. Kas reiškia, kad po dvejų-trejų metų kiekvienas kuro tiekėjas, kas tai bebūtų – degalinė, „Amber Grid“ ar šilumos tiekėjas, turės pirkti apyvartinius taršos leidimus, kuriais yra prekiaujama jau ne Lietuvoje, ir pajamas gauna ne Lietuva į savo biudžetą, bet perkama per Europos reguliuojamą apyvartinių taršos leidimų prekybos sektorių“, – aiškino S. Gentvilas.
Ministro teigimu, čia yra ir rizika, ir galimybė: „Todėl, kad, mūsų skaičiavimais, jeigu apyvartiniai taršos leidimai kainuos tuo metu 45 eurus, Lietuvos ekonomika jau daugiau sumokės į Europos Sąjungos biudžetą, negu atgaus iš jo per sukuriamus socialinius klimato arba modernizavimo fondus, arba klimato kaitos programas“.
Aplinkos pasaugos komiteto nario Kasparo Adomaičio teigimu, į Lietuvos teisę perkeliamos Europos Sąjungos direktyvos neįgyvendinimas ir nepakankamų sutaupymų kaina pareikalautų 300 mln. eurų biudžeto lėšų, nes tiek kainuotų taršos leidimų išpirkimas.
Jis apgailestavo, kad nepritarta jo iniciatyvai dažniau ir operatyviau matuoti, kaip klimato kaitos programa veikia.
„Pavyzdžiui, dabartinis ministras, paleidęs klimato kaitos programą, po dvejų metų gal jau net nebus savo pozicijoje ir jokios atsakomybės, ar efektyviai panaudojo lėšas, neturėsime“, – teigė jis.
