REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Restauruojamos Kretingos šventoriaus Kryžiaus kelio stotys

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje tęsiasi paveldo vertybių restauravimo darbai: pradėta restauruoti 14-a Kryžiaus kelio stočių, vadinamųjų stacijų, kurios įrengtos puslankiu palei šventoriaus tvorą. Po jų bus imtasi atkurti itin vertingą bažnyčios viduje esančią sakyklą.

Darbams tikisi geradarių paramos

Šventoriaus stacijų – koplytėlių ir keturiolikos 173×92 cm dydžio paveikslų jose – atkūrimo darbai vyksta etapais, kai kuriuos jų Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai sugretina su Jurgio Pabrėžos koplyčios senosiose parapinėse kapinėse restauravimo darbais. Tačiau, skirtingai nuo Jurgio Pabrėžos koplyčios restauravimo, kuriais rūpinasi Kretingos rajono savivaldybė išvien su KPD, bažnyčios paveldas nėra tarp KPD prioritetinių darbų, todėl jais tenka rūpintis parapijai.

Lėšų stacijų atkūrimo darbų startui užpernai parapijos klebonas Saulius Paulius Bytautas kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybę, – buvo skirta 10 tūkst. eur techniniams dokumentams parengti. Realiems restauracijos darbams lėšų tikimasi gauti iš pavienių geradarių. Konkretus lėšų poreikis, klebono žodžiais, bus žinomas po tyrimų parengus bendrą koplytėlių ir paveikslų jose atkūrimo projektą. „Skaičiuojame, kad sakyklai atkurti reikės apie 200 tūkst. eur, ne mažiau, ko gero, kainuos ir stacijos“, – mano S. P. Bytautas.

Iš keturiolikos šventoriuje pastatytų Kryžiaus kelio koplytėlių jau anksčiau buvo išimti paveikslai, juos palaipsniui restauratoriai išsiveža į dirbtuves atkurti: šis darbas yra patikėtas restauratorės Linos Katinaitės komandai, turinčiai Kretingos bažnyčios meno vertybių bažnyčioje restauravimo patirties. Išvežti atkurti pirmieji trys paveikslai, kiti saugomi Kretingos pranciškonų vienuolyne.

Tyrimai parodė: dirbo kelios meistrų kartos

Klebono S. P. Bytauto žodžiais, paveldosaugininkų reikalavimai, restauruojant bažnyčios paveldą, yra labai griežti, ko anksčiau nebuvę: prieš išvežant stacijas į dirbtuves, reikėjo atlikti net keleriopus – menotyrinius, polichrominius, fotogrametrinius, cheminius ir fizikinius – tyrimus.

„Atvyksta vieni specialistai tirti koplyčias kaip visumą, po to kiti – paveikslus, atlikdami vis kitokius tyrimus. Prieš kelias dienas iš KPD atvykę specialistai dirbo labai įdomiai: ultravioletiniais spinduliais tamsoje apšvietė paveikslus, taip jie pamato skirtingus dažų sluoksnius, nustato, kiek sykių anksčiau jie buvo atkurti. Nustatytos darbų datos – 1858 m. ir 1919 m., matosi, kad darbus atliko skirtingi meistrai. Specialiai paveikslus fotografavo tamsoje, po to aprašys ir teiks rezultatus restauratoriams, kad šie galėtų pradėti darbus“, – kalbėjo klebonas.

„Paveldosaugos specialistams užkliuvo koplyčių langų forma. Su projektuotojais sumanėme, kad stiklas būtų vientisas, geriau matytųsi paveikslai. Tačiau paveldosaugininkai įžvelgė, kad langai buvę kitokie, prašo dokumentinių įrodymų. Su muziejininkais Jolanta Klietkute ir Juliumi Kanarsku ieškojome aprašų archyvuose. Nuo 1962 m. nuotraukose matosi tokie langai, kaip buvo ligi šiol – skirtingos konfigūracijos, o tarpukario nuotraukose matosi netgi langinės, nes anksčiau Kryžiaus kelio stočių paveikslai tik per procesijas būdavo išnešami, o po to grąžinami saugoti į šventoriaus koplyčią“, – pasakojo S. P. Bytautas.

Įrengė Koliziejaus pavyzdžiu

Nėra išlikę tikslių žinių, kada Kretingos bažnyčios šventoriuje buvo įrengtos Kryžiaus kelio koplytėlės, tačiau žinant, kad vienuoliai pranciškonai visais laikais rūpinosi Kryžiaus kelio pamaldumo praktika, tikėtina, kad jos buvo pastatytos Pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus rūpesčiu.

Kretingos šventoriaus Kryžiaus kelio prototipas galėjo būti Romos Koliziejuje įrengtas 14 stočių Kristaus kančios kelias. Pranciškonų vienuolyno kronikoje užsimenama, kad šventoriaus Kryžiaus kelio koplytėlės 1763 m. buvo restauruotos, taip pat paminėta ir apie 1732 m. šventoriaus viduryje pastatyta koplyčia, skirta Kryžiaus kelio stočių paveikslams saugoti, nes stacijų paveikslai koplytėlėse būdavo pastatomi tik per apeigas.

Yra išlikusių žinių, kad Kretingos šventoriaus koplytėlių paveikslai iki XI stoties nutapyti pagal Johanno Christiano Leopoldo (1699–1755) raižinių ciklo ikonografinį pavyzdį. Dabartinius Kristaus kelio stočių paveikslus 1919 m. aliejumi ant skardos arba drobės nutapė dail. A. Klimanskis. Tikėtina, jis nukopijavo ar užtapė prieš tai koplytėlėse buvusius baroko stiliaus paveikslus.

Koplytėlės mūrinės, akmens-plytų mūro pamatu, turi baroko architektūros bruožų. Tarpukariu koplytėlių stogai buvo apskardinti angliška skarda. Kelios arčiau parapijos namų esančios koplytėlės buvo restauruotos 1980–1988 m. tuometinio klebono Bronislovo Burneikio rūpesčiu.

2002 m., pranciškonų atėjimo į Kretingą 400 metų jubiliejui, koplytėlės remontuotos vietinių meistrų, numušus senąjį cementinį tinką, pro kurį mūras nekvėpavo, buvo naujai apmūrytos, nubalintos, atnaujinti pamatai. Skardinius stogus pagal senus brėžinius pagamino skardintojas Juozapas Eidėjus iš Klaipėdos, naujus langus labdaringai pagamino Prano Varkojo įmonė.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte